Comments on: Ekologiniai mėsos mokesčiai [peticija]

By: Eko-karnavalas | #7 « Gyventi sąmoningai

Eko-karnavalas | #7 « Gyventi sąmoningai — Tue, 15 Apr 2008 19:18:28 +0000

[...] už 18% šiltnamio dujų emisijų (daugiau apie tai jau buvo rašoma kituose įrašuose - 1, 2). Transporto sektoriui gi priskiriamos 13,5% visų pasaulinių antropogeninių šiltnamio dujų [...]

By: vejas

vejas — Tue, 08 Apr 2008 09:23:30 +0000

Kuo maziau mesos, tuo smagiau!!!!!!!!!!!!! ;)

By: xzebrasx

xzebrasx — Sun, 30 Mar 2008 15:12:21 +0000

Linai, juk akivaizdu, kas gerbiamas blablabla atėjo čia „su tiesa“ ir viso labo norėjo „pasilazdavot“ ir parodyt, kaip kietai moka parašyt, o ne rimtai padiskutuot, tad neverta švaistyti savo laiko bandant jam ir kitiems tokiems kažką įrodyti - jie neigs, kad apelsinas oranžinis, kol gyvi bus ;)

By: LinasD

LinasD — Thu, 27 Mar 2008 07:28:18 +0000

BlaBlaBla, ar bent paskaitėte prieš tai http://veganas.wordpress.com/2008/03/19/aplinkosauga-prasideda-nuo-virtuves/ ir kitas po straipsniu pateiktas nuorodas? Jose gana aiškiai išdėstyta, kad gyvulininkystė reikalauja žymiai didesnių resursų nei tą patį maisto kiekį (ne tik pagal svorį, bet ir pagal kalorijas bei maistines medžiagas) pagaminanti augalininkystė.
Nesiginčysiu, kad dabartinė augalininkystė taip pat daro neigiamą įtaką aplinkai, bet to mastai gerokai mažesni. Tik 30% dirbamos žemės panaudojama auginti augalus tiesioginei žmonių mitybai, likusieji 70% yra vienaip ar kitaip susiję su gyvulininkyste. Nustojus auginti pašarus “maistiniams” gyvūnams, žymiai sumažėtų trąšų, pesticidų naudojimas, atlaisvėtų žemės plotai, kurie galėtų būti skiriami laukinei gamtai ir pan. Smulkiau skaitykite duotose nuorodose.
Paskaičiavimai pagal kalorijas buvo atlikti ir pateikti šioje svetainėje. Cituoju: “Priklausomai nuo mėsos, pieno ar kiaušinių gamybos būdo ir gyvūno rūšies, vienos kalorijos gyvūninio produkto gamybai reikia sunaudoti nuo 6 iki 40 kartų daugiau kalorijų, gaunamų iš kuro. Jautienos atveju šis santykis siekia 1:40, kiaulienos - 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Tuo tarpu augalinių produktų vidurkis yra tik 1:2.”
Net jeigu teoriškai palygintume su tuo pačiu energijos kiekiu išaugintus špinatus ir jautieną, pamatytume, kad špinatai stipriai laimi tiek pagal kalorijas, tiek pagal mineralų ir vitaminų kiekį. (tai nesunkiai galite padaryti http://www.nutritiondata.com įvedę 1kg jautienos ir 20kg špinatų (pagal aukščiau paminėtą jautienos santykį 1:40 ir špinatų 1:2)).
Vis gi, tai tik teorinis palyginimas, nes žmonės atsisakantys mėsos neminta tik špinatais (žvilgtelkite į veganiškos mitybos piramidę: http://docs.google.com/View?docid=dcscrjd4_29wxm2xtff) ir lygindami mėsą su grūdais ar ankštiniais, gautume dar didesnį augalinių produktų pranašumą prieš gyvūninius, nei kad buvo su špinatais.
Tad susimąstyti tikrai verta.

By: BlaBlaBla(Raudona Veliava)

BlaBlaBla(Raudona Veliava) — Thu, 27 Mar 2008 04:58:12 +0000

Nus, tai ka, kovojame?
Tik pries ka kovojame? Ar bekovodami pasirenkame tik tuos argumentus, kurie patogus ir ar nepatogiu paprasciausiai nematome…? Emisijos, sakote? O dirvu erozija, o gruntiniu vandenu svaistymas drekinimui, o upiu ekosistemu naikinimas puse ju vandens ispilant ant medvilniu ar abrikosu, o masinis pavirsinio ariamos dirvos sluoksnio isplovimas i vandenynus, o azotas, pesticidai, herbicidai kisami i musu gruntinius vandenis…? Cia yra augalininkystes daroma zala (tiesa, klimato pokyciams daroma daug mazesne zala, bet klimato pokyciams didziausia itaka turi ne CO2, o Saules aktyvumas ir magnetinis laukas).
Dar, labai paprasta jums skaiciuoti emisijas kiogramui. O jus pasiskaiciuokite emisijas ir kitus faktorius tukstanciui kilokaloriju. Ir pamastykite, kiek jus trauksite su kilu jautienos ir kilu spinatu. Verta susimastyti? Reikia tureti noro ir kuo.

BlaBlaBla (Raudona veliava i rankas ir po granata i viena vieta kiekvienam kapitaliugai)

By: Gedas

Gedas — Wed, 26 Mar 2008 12:24:11 +0000

nevalgykit nieko kas meta seseli

By: Veganas

Veganas — Tue, 25 Mar 2008 08:13:48 +0000

bandytaz
Jei jus nebevalgytumet, nebekvepuotumet, nebevaiksciotumet tai tikrai butu didele nauda, nes nuo tokio pykcio, neapykantos, priesiskumo ir prasideda visokie zudymai.

Bravo Sierra
Ar galima zmogu priversti kazka daryti? Idomu kas jus priverte cia rasyti, jau turbut gerai sniuru isvanojo, kad sedote ir cia parasete.
Ir kas ka primetineja? Va, klausimas ka man daryti, jei as nevalgau mesos, o nuejes i bet kokia kavinuke nerandu nieko veganisko. Tai kas kam ka primetineja?

laimikis
Tai is kur gali buti racionas puikus, jei gyvuliai viska suvalgo? Pasiskaiciuokit kiek vienam kilogramui mesos, reikia kilogramu visokiu kruopu, vandens ir t.t. Ir suprasit kur tas puikus racionas dingsta.

By: LinasD

LinasD — Mon, 24 Mar 2008 21:51:44 +0000

@laimikis
Vegetarų mitybos pagrindas - grūdai ir ankštiniai, t.y. tie produktai, kurie tikrai nebrangūs ir visų įperkami. Tačiau dauguma žmonių, net ir gyvendami varginai, vis gi renkasi pirkti brangstančius mėsos ar pieno gaminius, nes taip įpratę ir nelinkę keisti kasdienės rutinos. Todėl sutinku, kad diskusija apie tai reikalinga ir kiekvienas vegetaras gali prie to prisidėti, parodydamas, jog galima gyventi ir kitaip :-)

Nemanau, jog būtų ekologiška atvežti vaisius ar daržoves iš kitų šalių, kai Lietuvos ūkininkai jų priaugina pakankamai. Turėtume paremti vietinius augintojus, ypač pasirinkusius ekologišką žemdirbystę. Jų išaugintų augalų tikrai nepavadinčiau “silikonu”. Kiek tekę ragauti, viskas labai skanu :-)

By: laimikis

laimikis — Mon, 24 Mar 2008 17:53:25 +0000

apie 14 metų nevalgau mėsos
ir mano ekologinė sąmonė jautri.

bet:
šioje šalyje dar neužtikrinti
elementariausi žmogaus poreikiai,
ir žmonių racionas ir taip PRASTAS, kad
kas nors imtų protestuoti prieš kainų mėsai mažinimą.

nors argumentas, kad tai pirmiausia lengvata įmonėms,
o ne pirkėjams, galioja, aktualiau atrodytų diskusija
apie LT-žmonių racioną ir alternatyvas.

mielai pasirašyčiau, pvz. už normalių vaisių-daržovių
importą į Lietuvą, nes nu kiek galima tuo
silikonu [ar kas ten] mus maitint :]

Pėdsakas

By: sigurdas

sigurdas — Sun, 23 Mar 2008 22:56:51 +0000

@Bravo Sierra
Prieš rašant greitą ir emocingą atsakymą, patarčiau kitakart paklikinti nuorodas pranešime: pvz., vienas pagrindinių argumentų šaltinių yra NE animalrights ir NE greenpeace, o Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio ataskaita:
http://www.virtualcentre.org/en/library/key_pub/longshad/A0701E00.pdf
Jūsų paminėtas biokuras žemės naudojimo prasme NUSILEIDŽIA mėsos gamybai: toj pačioj ataskaitoj juodai ant balto parašyta, kad šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30% Žemės sausumos ir 70% dirbamos žemės.
Ir kam čia kišti tą „savo pasaulėžiūrą“? Kai IPCC, Jungtinės Tautos, įvairios aplinkosauginės grupės tvirtina, kad mažesnė mėsos konsumacija turėtų teigiamos įtakos Žemės resursų tausojimui ir kovai su klimato kaita, kai apie šią problemą prabilstama įvairių šalių parlamentuose, yra nelogiška sakyti, kad mėsos gamybos apmokestinimas yra „burimas iš kavos tirščių“.
„Grūdelius auginsit visai CO2 neišskirdami, ar kaip?“
Bendros grūdų GHG (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos yra nuo 6 (palyginimui su paukštiena) iki net 30 kartų (palyginimui su raudona mėsa) mažesnės: jautienos gamyba išskiria 15-24 kg CO2-eq/kg, kiaulienos - 5,5 kg CO2-eq/kg, vištienos - 4,6 kg CO2-eq/kg, pieno produktų - 1,2 kg CO2-eq/kg, kiaušinių - 5,5 kg CO2-eq/kg, o grūdų - 0,8 kg CO2-eq/kg (kur CO2-eq reiškia visas GHG, ekvivalentiškas anglies dioksidui). Beje, daržovių ir daugelio kitų augalų auginimo GHG emisijos yra dar mažesnės (0,3kg CO2-eq/kg). Nereikia pamiršti, kad GHG gyvulininkystės sektoriuje yra ne tik CO2, bet ir metanas (CH4), 21-23 kartus labiau nei anglies dioksidas sukeliantis šiltnamio efektą, ir diazoto oksidas (N2O), kuris net 300 kartų stipresnis už CO2 kaip GHG. Prie progos žvilgtelk į „Taxation of Animal Food in the EU“, Kristina Mohlin, CHALMERS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY, Göteborg, Sweden 2008.