Vietoje atogrąžų miškų – palmių plantacijos

Aliejinių palmių plantacija Indonezijai priklausančioje Sumatros saloje.

Per paskutinius 25 metus Indonezija prarado apie pusę anksčiau turėtų atogrąžų miškų, kasmet netekdama apie 1,2 mln hektarų. Kaimyninėje Malaizijoje padėtis geresnė – per metus iškertama apie 80 000 ha miškų, tačiau jų plotai taip pat mažėja, nes natūralaus atsistatymo arba atsodinimo tempai žymiai mažesni. Pagrindinė viso to priežastis – augantis medienos, kaučiuko ir, svarbiausia, palmių aliejaus eksportas. Apie pastarąjį dalyką ir norėtųsi parašyti šiek tiek plačiau.

Palmių aliejus yra gaunamas iš aliejinės palmės, augančios tropinio klimato šalyse, sėklų. Šiuo metu tai yra vienas iš plačiausiai naudojamų augalinių aliejų pasaulyje ir jo populiarumas dėl pigumo ir kai kurių techninių savybių sparčiai auga. Paskaitę etiketes, palmių aliejų galite rasti maisto produktuose (įvairūs kepiniai, saldumynai, bulvių traškučiai, margarinas), kosmetikoje (muilas, kremai) ar buitinės chemijos gaminiuose. Be to, šis aliejus vis plačiau naudojamas biokuro gamyboje arba kaip pašaras karvėms, vištoms, kitiems gyvūnams.

Palmės buvusio miško vietoje. Vakarų Papua, Indonezija.

2007 metais Indonezija aplenkė Malaiziją pagal palmių aliejaus gamybą, o aliejinių palmių plotai šiose šalyse tebėra sparčiai plečiami. Abi valstybės pagamina apie 80% visos pasaulinės palmių aliejaus produkcijos ir didelę jos dalį eksportuoja į užsienio šalis, tarp kurių yra tiek didžiosios vartotojos, kaip kad JAV ir Europos Sąjungos narės, tiek ir augančios ekonomikos – Kinija, Indija. Kadangi palmių aliejus šiuo metu yra pigesnis nei kiti augaliniai aliejai (rapsų, saulėgrąžų, sojų), nemažai kompanijų susigundo pereiti prie jo naudojimo. Šias tendencijas galima pamatyti ir Lietuvoje.

Dėl palmių aliejaus naudojimo tikriausiai nekiltų jokių didesnių diskusijų, jeigu ne tas faktas, jog didžioji dauguma aliejinių palmių plantacijų yra įkurdinama šviežiai iškirstų atogrąžų miškų vietose. Jeigu sojos pupelės yra viena iš pagrindinių priežasčių dėl ko nyksta tropiniai miškai Pietų Amerikoje, tai kalbėdami apie Pietryčių Aziją ir Okeaniją kaltininku tampa aliejinės palmės. Nors prekyba mediena ar žemės plotų atlaisvinimas kitų rūšių augalams taip pat yra svarbi miškų mažėjimo priežastis, aliejinių palmių plantacijų plėtimas šiuo metu yra pagrindinis kaltininkas. Be viso to, šio regiono valstybių valdžia nesugeba tinkamai kontroliuoti nemažos dalies miškų administravimo sričių, daug kirtimų vykdoma nelegaliai.

Masinis miškų kirtimas sukelia įvairiapuses pasekmes. Visų pirma, taip mažinama biologinė įvairovė, nes sunaikinamos natūralios daugelio rūšių gyvūnų ir augalų buveinės. Indonezija ir Malaizija pasižymi didžiulę gamtine įvairovę ir didele tik šiam regioniu būdingų rūšių gausa. Pavyzdžiui, tik dviejose pasaulio vietose – Sumatros ir Borneo salose – gyvenantiems ir sparčiai nykstantiems organgutangams didžiausia grėsmė kyla būtent dėl gyvenamųjų vietų nykimo. Kritinėje padėtyje yra ir Sumatros tigrai, raganosiai bei didžiulė kitų gyvūnų bei augalų įvairovė.

Sumatroje yra like vos keli tūkstančiai tik šioje saloje gyvenančių organgutangų.

Antra, dėl miškų kirtimo iš savo gyvenamųjų vietų priverčiamos pasitraukti vietinės tautos. Joms tenka keltis į kitas vietoves, prisitaikyti prie prastesnių sąlygų arba apskritai pakeisti savo glaudžiai su atogrąžų miškais susijusį gyvenimo būdą.

Trečia pasekmė – gamtinių ciklų išbalansavimas. Pavyzdžiui, monokultūromis užsodinti plotai skirtingai reguliuoja vandens ciklus nei atogrąžų miškai. Dėl to gali padidėti potvynių pavojus, liūtys išplauti per daugelį metų miške susiformavusį derlingą žemės sluoksnį.

Galiausiai, miškų kirtimas į atmosferą paleidžia didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Indonezijoje ir Malaizijoje populiariausias naujų žemės plotų atlaisvinimo būdas yra deginimas, kuomet nukirsta augalija yra tiesiog padegama. Miškų gaisrai regione yra dažnas reiškinys ir praktiškai visi jie yra sukeliami tyčia. Prie viso to prisideda ir tai, jog šiose šalyse yra dideli durpynų plotai, kurie nusausinami ir taip pat padegami.

Skirtingai nei su daugeliu kitų gamtinių resursų, kone visas palmių aliejus yra gaunamas iš neatsakingai įkurtų ir ne pagal darnios žemdirbystės principus auginamų aliejinių palmių plantacijų.

GreenPalm logotipas

Dauguma didžiųjų palmių aliejaus tiekėjų, esportuojančių šį produktą į JAV, ES ir kitas valstybes, nevykdo jokios veiklos, registruojančios tikslią aliejaus kilme. Didelėse talpose atkeliaujantis palmių aliejus gali būti tiesiog mišinys, į kurį patenka tiek produkcija iš darnios žemdirbystės ūkių, tiek ir iš plantacijų, atsiradusių nelegaliai iškirstose vietose. Tiesa, neseniai pradėjo veikti šią problemą bandanti spręsti organizacija Roundtable on Sustainable Palm Oil, kuri ne tik stengiasi užtikrinti tikslią palmių aliejaus kilmę, bet ir diegia griežtesnius aplinkosaugos bei socialinius reikalavimus keliančius sertifikatus (pavyzdžiui, GreenPalm). Deja, pokyčiai dar labai maži, nes tik apie 3% pasaulinės palmių aliejaus produkcijos yra pripažįstama kaip gauta darniu būdu. Be to, toks sertifikavimas dėl kai kurių savo aspektų sulaukia kritikos iš Greenpeace ir kitų aplinkosaugos aktyvistų kaip dar vienas „greenwashing“ pavyzdys.

Tad ką gi galima padaryti?

Paprasčiausias būdas – nepirkti gaminių, kuriuose naudojamas palmių aliejus. Prie to pačio galima susisiekti su kompanijom, kurios palmių aliejų deda į savo produktus, ir paraginti jas naudoti kitas, mažiau žalos aplinkai darančias aliejaus rūšis. Žinoma, galima ieškoti sertifikuotų aliejines palmes auginančių ūkių produkcijos, tačiau šioje vietoje iškyla papildomas ekologinis klausimas – kam apskritai reikia kažką gabenti iš kito pasaulio krašto, jeigu turime analogiškų vietinių produktų: rapsų, saulėgrąžų, linų…? Į jį paliekame atsakyti patiems.

…..

Daugiau informacijos anglų k.:
Pasaulio Banko blogo įrašai apie miškų mažėjimą Sumatroje – 1, 2
BBC straipsnis apie ryšį tarp nykstančių organgutangų ir mūsų pirkinių.
Informacija filmų pagalba –  Films4.org
Taip pat galite paieškoti BBC One laidos “Panorama: Dying for a Biscuit“ ir filmo “The Burning Season“.

^…..

^{Nuotraukos: Films4Conservation, Wikimedia Commons, Greenpeace/Sharomov}