Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #8

Prieš porą savaičių dėka Facebook į paviršių buvo iš naujo iškeltas dar 2010 m. gegužę pasirodęs delfi.lt straipsnis „Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Jo esmė tokia, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, gavusi paklausimą, ar vaiko maitinimas vegetarišku maistu nėra jo teisių pažeidimas, kreipėsi į Sveikatos ministeriją. Joje dirbantis Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininkas, mitybos specialistas Almantas Kranauskas pateikė atsakymą, kurį galima sutraukti į vieną sakinį: „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“, todėl nėra tinkamas vaikams. Tuo remdamasi, Žiobienė priėjo išvados, kad nepaisant tėvų pasirinkimo maitintis vegetariškai, jie to neturėtų primesti vaikams ir pasirūpinti, kad „vaiko maisto racionas būtų visavertis.“

Norėdamas sužinoti, kuo paremta tokia mitybos specialisto Almanto Kranausko pozicija, parašiau jam laišką. Susirašinėjimas truko kelias dienas, tačiau į mano klausimą taip ir nebuvo atsakyta. Šis įrašas ir susidės iš apsikeitimo laiškais. Kadangi iš Kranausko negavau aiškaus sutikimo, kad jo atsakymus galiu viešinti (nors rašiau ne į jo asmeninį, bet į ministerijos darbinį adresą), pateiksiu tik apibendrinimus ir atskiras citatas. Pradėkime…

Mano pirmasis laiškas skambėjo taip:

neseniai puslapyje Delfi radau prieš daugiau nei pusantrų metų paskelbtą straipsnį apie jūsų parengtą pranešimą dėl vegetariškos mitybos – http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=32169533
Norėjau paklausti, kur galėčiau gauti pilną pranešimo tekstą su faktų, kurie jame minimi, šaltiniais?

Atsakymas atkeliavo greitai. Jame buvo vienas sakinys, jog prie laiško prisegama literatūros šaltinių apžvalga „šia tema“. Prisegtą failą galima rasti čia ir kituose interneto puslapiuose. Toje apžvalgoje, parengtoje Amerikos nevyriausybinės organizacijos Weston A. Price Foundation, kritiškai pasisakoma sojos produktų atžvilgiu ir rekomenduojama vengti jų vartojimo. Minėtoji organizacija yra pagarsėjusi savo kritika sojai ir gan šališka tyrimų apžvalga, ką nuorodoje pateiktas straipsnis gerai atspindi, jeigu turėsite noro ir laiko jį perskaityti. Bet aš Kranausko klausiau ne apie soją, todėl rašau dar vieną laišką:

ačiū už atsakymą, tačiau jame randu informaciją tik apie soją, o ne apskritai apie vegetarišką mitybą (kurios nebūtina sieti su soja; yra daug vegetarų, kurie sojos visiškai nevalgo). Mane labiausiai domina teiginio, kad „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“ pagrindimas, nes JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių dietologų asociacijos savo ataskaitose, apžvelgę esamus mokslinius įrodymus, apie vegetarišką mitybą teigia visiškai priešingai.

Tuo pačiu noriu pastebėti, kad jūsų prisegtas straipsnis yra pakankamai šališkas, balansuotai neapžvelgiantis visų apie soją žinomų faktų. Manau sutiksite, kad sojos klausimas nėra iki galo atsakytas. Nuolat pasirodo naujų studijų, kurios rodo, jog nėra viskas juodai balta, kad saikingas sojos produktų vartojimas gali būti neutralus arba teigiamai veikti sveikatą.

Antras bandymas taip pat nesėkmingas. Gautame atsakyme Kranauskas mano prašymą pateikti šaltinius paliko nuošalyje ir vietoje to teigė, kad vegetarizmas yra moksliškai nepagrįstas; kad jis, kaip profesionalas ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) atstovas Lietuvai, yra dalyvavęs „pasauliniuose forumuose“, kur vegetarizmo klausimas „seniai ir galutinai išdiskutuotas“, todėl neverta prie jo grįžti; galiausiai, jokiame oficialiame šaltinyje neįmanoma rasti „vegetarizmo skatinimo“, kaip kad PSO mitybos strategijoje arba ES mitybos strategijoje.

Iš tiesų, PSO ir ES dokumentuose vegetarizmas praktiškai neminimas. Bet neminėjimas juk nereiškia įrodymo, kad vegetarizmas kenkia sveikatai, neužtikrindamas maistinių medžiagų gavimo. Todėl rašau dar vieną laišką:

aš neabejoju jūsų profesionalumu, tiesiog noriu gauti konkrečius mokslinius šaltinius. Man taip pat nereikia „skatinimo“, pakanka objektyvaus požiūrio, pripažįstant tiek teigiamas, tiek neigiamas tam tikros mitybos puses.

Teigiate, kad nėra oficialių šaltinių, kurie „skatintų“ (arba bent jau būtų neutralūs). Kaip tuomet vertinti Amerikos ir Kanados dietologų asociacijų oficialią ataskaitą vegetariškos mitybos klausimu, kurioje sakoma: „A vegetarian, including vegan, diet can meet current recommendations for all of these nutrients. <…> Well-planned vegan and other types of vegetarian diets are appropriate for all stages of the life cycle, including during pregnancy, lactation, infancy, childhood, and adolescence. <…>“ („vegetariška, įskaitant veganišką, dieta gali užtikrinti visas dabartines maistinių medžiagų rekomendacijas. Subalansuota veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.“) ^{(„Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets“. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003; vėliau, 2009 metais buvo išleista atnaujinta pozicija, kurioje iš esmės teigiama tas pats)}

British Dietetic Association kalbėdama apie vaikų mitybą taip pat teigia: „Children can grow and develop normally on a vegetarian or vegan diet, although more attention needs to be given to ensure that nutritional needs are met.“ („vaikai gali normaliai augti ir vystytis maitindamiesi vegetariškai arba veganiškai, tačiau turi būti kreipiamas didesnis dėmesys maistinių medžiagų poreikių užtikrinimui“) ^{(http://www.bda.uk.com/foodfacts/WeaningYourChild.pdf)}

Galiu pateikti ir daugiau panašių pavyzdžių. Nesu susidūręs su PSO ar ES dokumentu, kuris teigtų, jog vegetariška mityba negali užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimo. Artimiausias tam dokumentas yra PSO išleista knyga „Feeding and nutrition of infants and young children“. Nors joje apie vegetarizmą atsiliepiama pakankamai kritiškai, teigiama, kad mėsoje ir kituose produktuose esančias maistines medžiagas galima gauti iš kitų šaltinių, jeigu tuo tinkamai pasirūpinama. Aš sutikčiau su vegetariškos mitybos kritika, kad ji dabartinėmis sąlygomis reikalauja daugiau žinių, pastangų, domėjimosi, todėl gali būti įvertinta kaip sudėtingesnė nei tipiška visavalgiška. Bet teiginys „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“ jau yra itin rimtas kaltinimas, kurį reikėtų pagrįsti konkrečia daug įvairių tyrimų apibendrinančia ir peer-review praėjusia ataskaita. Anksčiau cituota JAV ir Kanados dietologų pozicija man panašiausia į tokį šaltinį, bet jame aš nematau jokių panašių teiginių į jūsų. Ačiū už skiriamą laiką, lauksiu atsakymo.

Ir sulaukiau. Jame pabrėžiama, kad įvairių šalių didžiosios dietologų asociacijos nėra „oficialūs šaltiniai“, o tiesiog nevyriausybinės organizacijos, turinčios savo asmeninę nuomonę. Įdomi pozicija, žinant, kad šioms organizacijoms priklauso ne šiaip žmonės iš gatvės, bet savo srities specialistai, dirbantys gydymo įstaigose. Be to, JAV ir Kanados dietologų pozicija yra išleista akademiniame žurnale, kur straipsniai papildomai peržiūrimi ir patikrinami kitų tos srities profesionalų, todėl nuomonės negalima priimti kaip grynai šališkos. Tuo labiau neminiu fakto, kad pats Kranauskas pirmame laiške atsiuntė straipsnį, kurį parašė nevyriausybinė, įvairiausius žmones vienijanti organizacija, o pats straipsnis nebuvo publikuotas moksliniame žurnale ir patikrintas kitų specialistų.

Tame pačiame laiške Kranauskas šiek tiek pakeitė savo pradinę poziciją, parašydamas „žinoma, teoriškai įmanoma susirankioti viską ko trūksta, atsisakius kai kurių gyvūninės kilmės produktų, tačiau taip išgyventi yra sunku ir rizikinga“. Nors ir nedidelis, bet vis dėl to žingsnelis į šoną nuo pradinio teiginio „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“.

Kadangi klausimai lieka taip ir neatsakyti, rašau dar vieną laišką:

ačiū už atsakymą.

Supratau jūsų „oficialaus šaltinio“ apibrėžimą. Tokiu atveju galiu pateikti dar kelias citatas:

“Vegetarian diets can meet all the recommendations for nutrients.“ („vegetariška mityba gali atitikti visas maistinių medžiagų rekomendacijas“) ^{(už maistą atsakingo United States Department of Agriculture parengtas puslapis: http://www.choosemyplate.gov/healthy-eating-tips/tips-for-vegetarian.html)}
“Provided a vegetarian diet is well balanced, it should provide all the nutrients needed.“ („subalansuota vegetariška mityba suteikia visas reikiamas maistines medžiagas“) ^{(Britanijos Food Standart Agency; Sveikatos departamentas Department of Health savo sveikos mitybos patarimuose (the eatwell plate) taip pat rašo, kad “The eatwell plate is a policy tool that defines the Government’s recommendations on healthy diets. […] It is also suitable for vegetarians.“)}

Iš jūsų tebelaukiu oficialios ataskaitos ar kitokio apibendrinančio dokumento, kuriame būtų teigiama, kad „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“. Kadangi, kaip teigėte, “tie dalykai jau seniai ir galutinai išdiskutuoti“, ją turėtų būti lengva pateikti.

Šį laišką galima papildyti informacija, kad JAV Žemės ūkio departamentas yra viena iš visuomenės sveikata JAV besirūpinančių institucijų, glaudžiai bendradarbiaujanti su Department of Health and Human Services, kas būtų Sveikatos ministerijos atitikmuo. Šios dvi institucijos bendromis jėgomis ruošia kas kelerius metus skelbiamas “Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos rekomendacijos amerikiečiams“), kuriose taip pat galima rasti parašytus “vegetarians of all types can achieve recommended nutrient intakes“ („visų rūšių vegetarai gali įgyvendinti maistinių medžiagų gavimo reikalavimus“) ir panašius teiginius. Tuo tarpu Food Standart Agency ir Department of Health yra dvi visuomenės sveikata besirūpinančios Didžiosios Britanijos valstybinės institucijos. Be JAV ir Britanijos, panašią poziciją yra išsakiusios ir kitų šalių valstybinės sveikatos apsaugos organizacijos, bet apie tai išsamiau kitame įraše.

Atsakymas iš Kranausko vėl buvo nekonkretus: vegetarai buvo įvardinti kaip „mitybos ekstremalai“, į kuriuos Sveikatos ministerija neturėtų atsižvelgti darydama rekomendacijas visai visuomenei; mūsų susirašinėjimas pavadintas „aklu teoriniu ginču“, man pateikiant klausimą „ko jūs siekiate atkakliai atakuodamas mane savo laiškais?“.

Rašau jau paskutinį laišką:

ačiū už laiškus ir skirtą laiką. Aš nesiekiu pakeisti jūsų pozicijos (nesuprantu, iš kur toks požiūris), kaip tik domiuosi, kokiu pagrindu ji suformuota. Man užtektų paprastos mokslinių tyrimų apžvalgos, kurios išvadose būtų pakartoti jūsų žodžiai, kad “vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“. Jeigu pirmame atsakyme būčiau tokį šaltinį gavęs, nebūtų buvę būtinybės apsikeisti visu pluoštu laiškų ir gaišti vienas kito laiką. Deja, lig šiol jo nesugebėjote pateikti.

Taip pat esu nustebintas, kad mano domėjimąsi jūsų darbu ir žiniomis laikote „ataka“. Nieko panašaus nesiekiau, jau pirmame laiške atskleidžiau savo pagrindinį tikslą – sužinoti pranešimo mokslinius šaltinius – ir jo laikiausi. Iš mano pusės nebuvo jokių siūlymų ministerijai propaguoti vegetarizmą, siūlyti žmonės gyventi pagal vegetarišką modelį ar vadovautis vegetarų pavyzdžiu. Šie teiginiai jūsų pačio interpretacija.

Į tai buvo sureaguota žodžiais, kad aš „atkakliai stumiu savo teoriją“, lig šiol nepateikiau nė vieno „kompetentingo“ šaltinio ir turėčiau „nesivarginti“ duodamas nuorodas į JAV ir Anglijos institucijas, kurios nėra Sveikatos ministerijų atitikmuo. Galiausiai pridedamas apgailestavimas, kad dėl šios diskusijos teko sugaišti daug laiko, kad ji buvo panaši į „astrologo ginčą su astronomu“, ir kad daugiau į mano laiškus nebus atsakinėjama.

Toks tad malonus pabendravimas su Sveikatos ministerijos atstovu. Vietoje mano prašyto savo pozicijos pagrindimo tiksliais šaltiniais, be viso kito gavau:

• vieną straipsnį apie soją;
• apeliavimą į savo profesionalumą ir iš to sekantį jo pozicijos teisingumą;
• kitų valstybių su mityba ir sveikatos apsauga susijusių institucijų išvadinimą nekompetentingomis;
• kaltinimus atakavimu laiškais ir savo pozicijos piršimu.

Gal aš čia kažko nesuprantu manydamas, kad bendravimas iš ministerijos turėjo būti kitoks? Pasidalinkite įspūdžiais komentaruose.

Nors ši aštuntoji analizė kiek kitokia nei ankstesnės, tikiuosi, kad savo uždavinį ji įvykdė :)

***

^{foto: superbez}