Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #8

Prieš porą savaičių dėka Facebook į paviršių buvo iš naujo iškeltas dar 2010 m. gegužę pasirodęs delfi.lt straipsnis „Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Jo esmė tokia, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, gavusi paklausimą, ar vaiko maitinimas vegetarišku maistu nėra jo teisių pažeidimas, kreipėsi į Sveikatos ministeriją. Joje dirbantis Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininkas, mitybos specialistas Almantas Kranauskas pateikė atsakymą, kurį galima sutraukti į vieną sakinį: „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“, todėl nėra tinkamas vaikams. Tuo remdamasi, Žiobienė priėjo išvados, kad nepaisant tėvų pasirinkimo maitintis vegetariškai, jie to neturėtų primesti vaikams ir pasirūpinti, kad „vaiko maisto racionas būtų visavertis.“

Norėdamas sužinoti, kuo paremta tokia mitybos specialisto Almanto Kranausko pozicija, parašiau jam laišką. Susirašinėjimas truko kelias dienas, tačiau į mano klausimą taip ir nebuvo atsakyta. Šis įrašas ir susidės iš apsikeitimo laiškais. Kadangi iš Kranausko negavau aiškaus sutikimo, kad jo atsakymus galiu viešinti (nors rašiau ne į jo asmeninį, bet į ministerijos darbinį adresą), pateiksiu tik apibendrinimus ir atskiras citatas. Pradėkime…

Mano pirmasis laiškas skambėjo taip:

neseniai puslapyje Delfi radau prieš daugiau nei pusantrų metų paskelbtą straipsnį apie jūsų parengtą pranešimą dėl vegetariškos mitybos – http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=32169533
Norėjau paklausti, kur galėčiau gauti pilną pranešimo tekstą su faktų, kurie jame minimi, šaltiniais?

Atsakymas atkeliavo greitai. Jame buvo vienas sakinys, jog prie laiško prisegama literatūros šaltinių apžvalga „šia tema“. Prisegtą failą galima rasti čia ir kituose interneto puslapiuose. Toje apžvalgoje, parengtoje Amerikos nevyriausybinės organizacijos Weston A. Price Foundation, kritiškai pasisakoma sojos produktų atžvilgiu ir rekomenduojama vengti jų vartojimo. Minėtoji organizacija yra pagarsėjusi savo kritika sojai ir gan šališka tyrimų apžvalga, ką nuorodoje pateiktas straipsnis gerai atspindi, jeigu turėsite noro ir laiko jį perskaityti. Bet aš Kranausko klausiau ne apie soją, todėl rašau dar vieną laišką:

ačiū už atsakymą, tačiau jame randu informaciją tik apie soją, o ne apskritai apie vegetarišką mitybą (kurios nebūtina sieti su soja; yra daug vegetarų, kurie sojos visiškai nevalgo). Mane labiausiai domina teiginio, kad „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“ pagrindimas, nes JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių dietologų asociacijos savo ataskaitose, apžvelgę esamus mokslinius įrodymus, apie vegetarišką mitybą teigia visiškai priešingai.

Tuo pačiu noriu pastebėti, kad jūsų prisegtas straipsnis yra pakankamai šališkas, balansuotai neapžvelgiantis visų apie soją žinomų faktų. Manau sutiksite, kad sojos klausimas nėra iki galo atsakytas. Nuolat pasirodo naujų studijų, kurios rodo, jog nėra viskas juodai balta, kad saikingas sojos produktų vartojimas gali būti neutralus arba teigiamai veikti sveikatą.

Antras bandymas taip pat nesėkmingas. Gautame atsakyme Kranauskas mano prašymą pateikti šaltinius paliko nuošalyje ir vietoje to teigė, kad vegetarizmas yra moksliškai nepagrįstas; kad jis, kaip profesionalas ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) atstovas Lietuvai, yra dalyvavęs „pasauliniuose forumuose“, kur vegetarizmo klausimas „seniai ir galutinai išdiskutuotas“, todėl neverta prie jo grįžti; galiausiai, jokiame oficialiame šaltinyje neįmanoma rasti „vegetarizmo skatinimo“, kaip kad PSO mitybos strategijoje arba ES mitybos strategijoje.

Iš tiesų, PSO ir ES dokumentuose vegetarizmas praktiškai neminimas. Bet neminėjimas juk nereiškia įrodymo, kad vegetarizmas kenkia sveikatai, neužtikrindamas maistinių medžiagų gavimo. Todėl rašau dar vieną laišką:

aš neabejoju jūsų profesionalumu, tiesiog noriu gauti konkrečius mokslinius šaltinius. Man taip pat nereikia „skatinimo“, pakanka objektyvaus požiūrio, pripažįstant tiek teigiamas, tiek neigiamas tam tikros mitybos puses.

Teigiate, kad nėra oficialių šaltinių, kurie „skatintų“ (arba bent jau būtų neutralūs). Kaip tuomet vertinti Amerikos ir Kanados dietologų asociacijų oficialią ataskaitą vegetariškos mitybos klausimu, kurioje sakoma: „A vegetarian, including vegan, diet can meet current recommendations for all of these nutrients. <…> Well-planned vegan and other types of vegetarian diets are appropriate for all stages of the life cycle, including during pregnancy, lactation, infancy, childhood, and adolescence. <…>“ („vegetariška, įskaitant veganišką, dieta gali užtikrinti visas dabartines maistinių medžiagų rekomendacijas. Subalansuota veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.“) („Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets“. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003; vėliau, 2009 metais buvo išleista atnaujinta pozicija, kurioje iš esmės teigiama tas pats)

British Dietetic Association kalbėdama apie vaikų mitybą taip pat teigia: „Children can grow and develop normally on a vegetarian or vegan diet, although more attention needs to be given to ensure that nutritional needs are met.“ („vaikai gali normaliai augti ir vystytis maitindamiesi vegetariškai arba veganiškai, tačiau turi būti kreipiamas didesnis dėmesys maistinių medžiagų poreikių užtikrinimui“) (http://www.bda.uk.com/foodfacts/WeaningYourChild.pdf)

Galiu pateikti ir daugiau panašių pavyzdžių. Nesu susidūręs su PSO ar ES dokumentu, kuris teigtų, jog vegetariška mityba negali užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimo. Artimiausias tam dokumentas yra PSO išleista knyga „Feeding and nutrition of infants and young children“. Nors joje apie vegetarizmą atsiliepiama pakankamai kritiškai, teigiama, kad mėsoje ir kituose produktuose esančias maistines medžiagas galima gauti iš kitų šaltinių, jeigu tuo tinkamai pasirūpinama. Aš sutikčiau su vegetariškos mitybos kritika, kad ji dabartinėmis sąlygomis reikalauja daugiau žinių, pastangų, domėjimosi, todėl gali būti įvertinta kaip sudėtingesnė nei tipiška visavalgiška. Bet teiginys „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“ jau yra itin rimtas kaltinimas, kurį reikėtų pagrįsti konkrečia daug įvairių tyrimų apibendrinančia ir peer-review praėjusia ataskaita. Anksčiau cituota JAV ir Kanados dietologų pozicija man panašiausia į tokį šaltinį, bet jame aš nematau jokių panašių teiginių į jūsų. Ačiū už skiriamą laiką, lauksiu atsakymo.

Ir sulaukiau. Jame pabrėžiama, kad įvairių šalių didžiosios dietologų asociacijos nėra „oficialūs šaltiniai“, o tiesiog nevyriausybinės organizacijos, turinčios savo asmeninę nuomonę. Įdomi pozicija, žinant, kad šioms organizacijoms priklauso ne šiaip žmonės iš gatvės, bet savo srities specialistai, dirbantys gydymo įstaigose. Be to, JAV ir Kanados dietologų pozicija yra išleista akademiniame žurnale, kur straipsniai papildomai peržiūrimi ir patikrinami kitų tos srities profesionalų, todėl nuomonės negalima priimti kaip grynai šališkos. Tuo labiau neminiu fakto, kad pats Kranauskas pirmame laiške atsiuntė straipsnį, kurį parašė nevyriausybinė, įvairiausius žmones vienijanti organizacija, o pats straipsnis nebuvo publikuotas moksliniame žurnale ir patikrintas kitų specialistų.

Tame pačiame laiške Kranauskas šiek tiek pakeitė savo pradinę poziciją, parašydamas „žinoma, teoriškai įmanoma susirankioti viską ko trūksta, atsisakius kai kurių gyvūninės kilmės produktų, tačiau taip išgyventi yra sunku ir rizikinga“. Nors ir nedidelis, bet vis dėl to žingsnelis į šoną nuo pradinio teiginio „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“.

Kadangi klausimai lieka taip ir neatsakyti, rašau dar vieną laišką:

ačiū už atsakymą.

Supratau jūsų „oficialaus šaltinio“ apibrėžimą. Tokiu atveju galiu pateikti dar kelias citatas:

“Vegetarian diets can meet all the recommendations for nutrients.“ („vegetariška mityba gali atitikti visas maistinių medžiagų rekomendacijas“) (už maistą atsakingo United States Department of Agriculture parengtas puslapis: http://www.choosemyplate.gov/healthy-eating-tips/tips-for-vegetarian.html)
“Provided a vegetarian diet is well balanced, it should provide all the nutrients needed.“ („subalansuota vegetariška mityba suteikia visas reikiamas maistines medžiagas“) (Britanijos Food Standart Agency; Sveikatos departamentas Department of Health savo sveikos mitybos patarimuose (the eatwell plate) taip pat rašo, kad “The eatwell plate is a policy tool that defines the Government’s recommendations on healthy diets. […] It is also suitable for vegetarians.“)

Iš jūsų tebelaukiu oficialios ataskaitos ar kitokio apibendrinančio dokumento, kuriame būtų teigiama, kad „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“. Kadangi, kaip teigėte, “tie dalykai jau seniai ir galutinai išdiskutuoti“, ją turėtų būti lengva pateikti.

Šį laišką galima papildyti informacija, kad JAV Žemės ūkio departamentas yra viena iš visuomenės sveikata JAV besirūpinančių institucijų, glaudžiai bendradarbiaujanti su Department of Health and Human Services, kas būtų Sveikatos ministerijos atitikmuo. Šios dvi institucijos bendromis jėgomis ruošia kas kelerius metus skelbiamas “Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos rekomendacijos amerikiečiams“), kuriose taip pat galima rasti parašytus “vegetarians of all types can achieve recommended nutrient intakes“ („visų rūšių vegetarai gali įgyvendinti maistinių medžiagų gavimo reikalavimus“) ir panašius teiginius. Tuo tarpu Food Standart Agency ir Department of Health yra dvi visuomenės sveikata besirūpinančios Didžiosios Britanijos valstybinės institucijos. Be JAV ir Britanijos, panašią poziciją yra išsakiusios ir kitų šalių valstybinės sveikatos apsaugos organizacijos, bet apie tai išsamiau kitame įraše.

Atsakymas iš Kranausko vėl buvo nekonkretus: vegetarai buvo įvardinti kaip „mitybos ekstremalai“, į kuriuos Sveikatos ministerija neturėtų atsižvelgti darydama rekomendacijas visai visuomenei; mūsų susirašinėjimas pavadintas „aklu teoriniu ginču“, man pateikiant klausimą „ko jūs siekiate atkakliai atakuodamas mane savo laiškais?“.

Rašau jau paskutinį laišką:

ačiū už laiškus ir skirtą laiką. Aš nesiekiu pakeisti jūsų pozicijos (nesuprantu, iš kur toks požiūris), kaip tik domiuosi, kokiu pagrindu ji suformuota. Man užtektų paprastos mokslinių tyrimų apžvalgos, kurios išvadose būtų pakartoti jūsų žodžiai, kad “vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“. Jeigu pirmame atsakyme būčiau tokį šaltinį gavęs, nebūtų buvę būtinybės apsikeisti visu pluoštu laiškų ir gaišti vienas kito laiką. Deja, lig šiol jo nesugebėjote pateikti.

Taip pat esu nustebintas, kad mano domėjimąsi jūsų darbu ir žiniomis laikote „ataka“. Nieko panašaus nesiekiau, jau pirmame laiške atskleidžiau savo pagrindinį tikslą – sužinoti pranešimo mokslinius šaltinius – ir jo laikiausi. Iš mano pusės nebuvo jokių siūlymų ministerijai propaguoti vegetarizmą, siūlyti žmonės gyventi pagal vegetarišką modelį ar vadovautis vegetarų pavyzdžiu. Šie teiginiai jūsų pačio interpretacija.

Į tai buvo sureaguota žodžiais, kad aš „atkakliai stumiu savo teoriją“, lig šiol nepateikiau nė vieno „kompetentingo“ šaltinio ir turėčiau „nesivarginti“ duodamas nuorodas į JAV ir Anglijos institucijas, kurios nėra Sveikatos ministerijų atitikmuo. Galiausiai pridedamas apgailestavimas, kad dėl šios diskusijos teko sugaišti daug laiko, kad ji buvo panaši į „astrologo ginčą su astronomu“, ir kad daugiau į mano laiškus nebus atsakinėjama.

Toks tad malonus pabendravimas su Sveikatos ministerijos atstovu. Vietoje mano prašyto savo pozicijos pagrindimo tiksliais šaltiniais, be viso kito gavau:

  • vieną straipsnį apie soją;
  • apeliavimą į savo profesionalumą ir iš to sekantį jo pozicijos teisingumą;
  • kitų valstybių su mityba ir sveikatos apsauga susijusių institucijų išvadinimą nekompetentingomis;
  • kaltinimus atakavimu laiškais ir savo pozicijos piršimu.

Gal aš čia kažko nesuprantu manydamas, kad bendravimas iš ministerijos turėjo būti kitoks? Pasidalinkite įspūdžiais komentaruose.

Nors ši aštuntoji analizė kiek kitokia nei ankstesnės, tikiuosi, kad savo uždavinį ji įvykdė :)

***

cc foto: superbez

Atsakymų: 33

  1. ..viskas cia paprasta, valgant kotletus ir panasu maista uzsikemsa smegenys ir tada jau galima rasyt/tiket/parduot ka tik nori, net ir savo siela ;} todel mieleji zmones, nesistebekit ;D

  2. Manau, kad Almanto Kranausko atsakymai, ypač paskutinieji, įtakoti baimės, kad bus atskleista jo nekompetencija ir diletantiškumas.

  3. Liūdna, kad bananų respublikoj taip nevertinami bananai :)

  4. Nesu isigilines i pati reporta, bet manau kad United Nations yra pakankamai solidi organizacija skatinanti vegetarine ir veganine mityba, nors ir ne is dietologines puses:

    http://www.guardian.co.uk/environment/2010/jun/02/un-report-meat-free-diet

    1. UN – vilkas avies kailyje. Iškėlę klausima “rimta“ tema, prikiš savo nesąmonių, kad ir – apie “globalinį atšilimą“. Atims/atima iš fermerių teisę gyvulininkauti ekologiškai, o patys skatina gyvūlių “gamyklose“ antisanitarinėmis/protu nesuvokiamomis sąlygomis auginti galvijus, kurių (kenksminga) mėsa keliauja į prekybos centrus, greito maisto restoranus.

  5. Augustas GeraGyventi.lt |Atsakyti

    patiko :)

  6. Parodykit tiem biurokratam ADA (american dietetic association) pozicija del vegetarizmo ir veganismo.
    “It is the position of the American Dietetic Association that appropriately planned vegetarian diets, including total vegetarian or vegan diets, are healthful, nutritionally adequate and may provide health benefits in the prevention and treatment of certain diseases. Well-planned vegetarian diets are appropriate for individuals during all stages of the life-cycle including pregnancy, lactation, infancy, childhood and adolescence and for athletes.“ http://www.sciencedaily.com/releases/2009/07/090701103002.htm

    WPF is a joke, zmones kalba apie cholesterolio trukuma, ir t.t.
    http://www.wellsphere.com/general-medicine-article/weston-price-take-your-pseudo-science-elsewhere/32629

  7. Linai, ačiū už nuoseklų ir tikrai labai profesionalų valdininkų (ne)kompetencijos paviešinimą.

  8. Geras darbas Linai, galėtų delfis tokius straipsnius nors kartais išspausdinti :)
    PS.: labai gera foto :D

  9. Dėkui :-) Praneškite, jeigu pamatysite kokių kitų komentavimo vertų pranešimų apie vegetarizmą/veganizmą.

  10. Linai,
    su tokiais straipsniai ne tik blogosferoje suktis. Siūlau rimtai pagalvoti apie straipsnio paredagavimą išmetant asmeniškumus ir tuomet siųsti į, pavyzdžiui, “Delfi nuomonės“ (Pilietis tam per smulki rubrika). Visų pirma tai bus nekompetencijos parodymas, antra – stereotipiškų išsigalvojimų paneigimas.

  11. Geras straipsnis. Mūsų valdininkai nemoka net kultūringai atsakyti į pateiktus klausimus. Visiems verta pažiūrėti uždraustą filmą “Nuostabi žaliuoji“, ten galima atrasti atsakymą į daugelį klausimų.

  12. :))) prisijuokiau. Ačiū už analizę :)) Taip ir yra: kovoja, o argumentų neturi. Liežuvis prie “mėsytės“ prisirišęs :)))) juk iš tikrųjų labiausiai prieš vegetarizmą yra tie, kuriems atsisakyti mėsos ir tt. yra sunkiausia

  13. Man užkliuvo vienas Almanto Kranausko teiginys, kad vegetarizmo klausimas „seniai ir galutinai išdiskutuotas“, todėl neverta prie jo grįžti. Joks išmintingas savo specialybės profesionalas taip niekada nepasakytų, nes kasdien gaunamos naujos žinios, senos teorijos užleidžia vietą naujoms, nauji eksperimentai ir studijos patobulina arba paneigia senų studijų rezultatus – ir tai vyksta kiekviename gyvenimo ir mokslo lygmenyje, visą laiką, be sustojimų. Sakyti, kad kažkur jau yra pasiekta ta „absoliuti tiesa“, yra pirmas požymis to, kad toks profesionalas yra visiškai neprofesionalus, nes jeigu visi taip galvotų, kur būtų vieta vystymuisi? Žmonija stovėtų vienoje vietoje. Kaip stovi ir smegenys A.Kranausko galvoje.

  14. ir iš savo asmeninės patirties galiu teigti, kad ministerijose sėdi ne kompetetingi, o “reikalingi “žmonės. Todėl neverta iš jų tikėtis kompetetingų atsakymų.
    Dėl vegeteriškos mitybos – ar jums nėra problema didelis angliavandenių kiekis maiste?

    http://www.unimed.lt/straipsniai/angliavandeniai-maiste/
    po šio straipsnio labai smarkiai pakeičiau savo nuomonę apie tai, kas yra sveika.

    1. Moske, tai vadinama propaganda, tiesa yra ta, kad visos kuno lasteles mastui naudoja gliukoze kuria gauna transformuojant betka ka idedi i skrandi, lengviausiai tai veikia su vaisiais, antra opcija yra ryziai, bulves, makaronai, trumpai tariant kuo toliau nuo vaisiu, tuo blogiau. Aisq jeigu nori buti zombis be energijos, tada be jokiu klausimu butinai uzkrimsk dveselienos ;}

  15. oho, koks žinovas šitų reikalų :) Energija gerai, kol viskas gerai. :) O kaip būna, kai dagyveni iki to, kad tavo paties kūno ląstelės NUSTOJA REAGUOTI į nuolat plūstantį insuliną, kurio pagalba organizmas stengiasi greičiau pašalintų monosacharidus iš kraujotakos?
    Jei organizmas yra ilgai veikiamas didelėmis cukraus dozėmis ir kartu didelėmis insulino koncentracijomis, išsivysto apsauginė reakcija. Gali atsirasti audinių NEJAUTRUMAS INSULINUI. Jei ląstelės NĖRA JAUTRIOS INSULINUI, tai jos labai sunkiai priima naujas gliukozės molekules. Kadangi gliukozė į ląsteles patenka sunkiau, tai energijos gamybai daugiau naudojami riebalai. Apie tokį žmogų sako, kad „kuo daugiau jis valgo, tuo labiau jis lysta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas ketogeniniu arba tiesiog II tipo (įgytu) diabetu. Galima ir kita organizmo reakcija. Gali atsirasti audinių HIPERJAUTRUMAS INSULINUI .Tokiu atveju visa gliukozė patenka į ląsteles virsta kūno riebalais, o kraujyje nuolat labai žemas gliukozės kiekis arba jis labai greitai ir žemai nukrinta iškart pavalgius. Apie tokį žmogų sakoma, kad „valgo, bet nepavalgo, tik pampsta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas gliukogeniniu arba tiesiog hipoglikemija.
    Ar žinai, kad vegetarai kur kas dažniau suserga diabetu ir ateroskleroze? Manau, nesi to girdėjęs?
    Ar žinai, kokia lieka išeitis tada? Baltyminis maistas. T.y. ką tu pavadinai dvėseliena ir ką žmonija valgė iki atsirandant civilicacijai- žemdirbystei. Žemdirbystės vaisiai – grūdai kruopos, miltai, makaronai, bulvės, vaisiai. Taip pat civilizacijos- žemdirbystės vaisiai – diabetas, aterosklerozė, nutukimas, vėžys…Tai vadinamosios civilizacinės ligos.

    Ką tu valgai?

    1. ..is to dziaugsmo nusisnekejai, dazniausia priezastis, nerprivalgei arba privalgei slamsto ir smegenys nebeveikia ;} “kas turi akis: nematys, kas turi ausis: negirdes“, sena gera jezaus filosofija

    1. ..in the end the truth shall stand ;}~

    2. Visų pirma, norėčiau paprašyti abiejų diskusijos dalyvių nesižeminti iki vaikų darželio lygio ir turėti pagarba kitų diskusijų dalyvių nuomonėms.

      @Moškė
      Nesu įsigilinęs į visus angliavandenių kiekio maiste niuansus, tačiau tavo pateikta nuoroda yra į šaltinį, kurį mažų mažiausiai vertinčiau atsargiai. Labai gerai, kad stengiesi pats (pati) kritiškai mąstyti ir rasti alternatyvas tradicinei informacijai bei gydymui, tačiau ne ką mažiau svarbu yra teisingai atrinkti tai, kas yra naudinga ir patikima, o kas yra eilinis greito pasveikimo „receptas“, kurių internete galima rasti nemažai. Šiuo atveju net nežinoma, kokie ekspertai dalinasi šia informacija Unimed svetainėje, kokiomis studijomis jie remiasi, kokiais publikuotais moksliniuose žurnaluose straipsniais (bei praėjusiais peer-review mokslinę peržiūrą), bei kokiuose žurnaluose… Be viso to, tai tik t.v. pseudo-mokslas.

      Bet, grįžtant prie tavo pateiktų argumentų, teigi, kad vegetarai dažniau suserga diabetu. Gal gali įmesti nuorodą į tai teigiantį MOKSLINĮ šaltinį? Nes kiek man ir daugeliui žinoma, diabetas (ypač antro tipo) yra kaip tik mažiau būdingas nevalgantiems mėsos (dėl mažesnio sočiųjų riebalų kiekio). Nemažai studijų tai patvirtina, žr. apibendrintai: http://en.wikipedia.org/wiki/Diabetic_diet#Vegan.2Fvegetarian

  16. kad vegetarai dažniau sega diabetu, teigia Konstantinas Monastyrskis , aukščiau patalpinto video veikėjas.
    Jis apie tai kalba šiame straipsnyje
    http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/cholesterolis_tiesa_ir_melas_i_dalis/

    http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/cholesterolis_tiesa_ir_melas_2_dalis/

    o apie tai kuo jis remiasi, jo ir paklauskite.

    “Šiuo atveju net nežinoma, kokie ekspertai dalinasi šia informacija Unimed svetainėje, kokiomis studijomis jie remiasi, kokiais publikuotais moksliniuose žurnaluose straipsniais (bei praėjusiais peer-review mokslinę peržiūrą), bei kokiuose žurnaluose…“
    Jų pateikiamas žinias patikrinau praktiškai, ant savo kailio. Tad man titulai po straipsniais nėra būtini. Jie reikalingi abejojantiems.
    iš unimed .lt straipsnio “angliavandeniai maiste“
    —————————————————————————————————–
    1)Jei organizmas yra ilgai veikiamas tokiomis didelėmis cukraus dozėmis ir kartu didelėmis insulino koncentracijomis, išsivysto apsauginė reakcija. Gali atsirasti audinių nejautrumas insulinui. Jei ląstelės nėra jautrios insulinui, tai jos labai sunkiai priima naujas gliukozės molekules. Kadangi gliukozė į ląsteles patenka sunkiau, tai energijos gamybai daugiau naudojami riebalai. Apie tokį žmogų sako, kad „kuo daugiau jis valgo, tuo labiau jis lysta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas KETOGENINIU arba tiesiog II tipo (įgytu) diabetu.

    2)Galima ir kita organizmo reakcija. Gali atsirasti audinių hiperjautrumas insulinui. Tokiu atveju visa gliukozė patenka į ląsteles virsta kūno riebalais, o kraujyje nuolat labai žemas gliukozės kiekis arba jis labai greitai ir žemai nukrinta iškart pavalgius. Apie tokį žmogų sakoma, kad „valgo, bet nepavalgo, tik pampsta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas GLIUKOGENINIU arba tiesiog hipoglikemija.
    ————————————————————————————————————-
    taigi, galite patys pasitikrinti čia ir dabar ar neartėja vienas ar kitas variantas.
    Pakanka susiskaičiuoti kiek kartų kvėpuojate per minutę- k/min.
    ir antras reikalingas skaičius -kiek ilgiausiai gali nekvėpuoti- sul/sek

    ketogenikai kvėpuoja rečiau nei 17 k/min, o nekvėpavę išbūna daugiau nei 50 sek.

    gliukogenikai atvirkščiai- dažniau kvėpuoja ir mažiau gali išbūti nekvėpavę.

    skaičiavimo formulė: k/min-(sul/sek:5)= pH indeksas
    Tai yra pH indeksas (jis tiesiogiai neatitinka pH, tačiau šį indeksą jūs lengvai galite apskaičiuoti ir jis suteikia tikslią informaciją apie kraujo rūgščių-šarmų pusiausvyrą). Normalus pH indeksas yra 7, pH indeksas didesnis už 7 bus rūgšties pusėje. pH indeksas mažesnis už 7 yra šarminis. Ketogeninkas dažnai turės indeksą žemesnį už nulį . Tai priešingai pH parametrui – indeksui didėjant, organizmas rūgštėja.
    pvz. kvėpuojat 12 k/min, o nekvėpuoti galit 65 sek. 12-(65:5) = -1 (ketogeninis disbalansas)
    kelionė į link diabeto jau vyksta….. bet galima tai pavadinti pseudo mokslu ir palaukti kol disbalansas pagilės, indeksas padidės ir diabetą nustatys gydytojai…. po keletos metų.

    1. ‘expertai’ mane visad zavi, prisivalgo dveselienos ir tada spangsta ;} cia vienas geras video respondas tokiem zmogeliukam ;] -> http://www.youtube.com/watch?v=jl3v3PEfA5I

  17. ..trumpai tariant sveiko proto zmones ‘raw vegan’ neserga isvis arba labai retai, nes zino ka valgyt. Betkokiu atveju valgai ka turi, bet nereik pamest galvos.. Ir jei bijai vilko, neik i miska, sedek rusy ;}~

  18. ar po dešimtmečio tu taip nesakysi?
    “Many years ago, when I was getting into raw foods, I was very naive and idealistic.“
    http://www.beyondveg.com/billings-t/ideal-real/idealism-realism-1a.shtml

  19. „Jų pateikiamas žinias patikrinau praktiškai, ant savo kailio. Tad man titulai po straipsniais nėra būtini. Jie reikalingi abejojantiems.“
    Ne tai kad abejojantiems, bet kritiškai mąstantiems. Čia du skirtingi dalykai.

    Konstantino Monastyrskio teiginiai kertasi su kitų tyrimų rezultatais (žr. nuorodą aukščiau), jei jau vegetarus jis priskiria prie diabeto rizikos grupės. Vis tik aš labiau pasitikiu ne pavieniu dietologų, o kiek platesniais tyrimais ir dietologų organizacijomis, nesigilinant labai į detales, tiesa.

    Jums teko „ant savo kailio“ patirti vieną, man – visai kitą. Po 12 metų be mėsos (10 metų – tik vegan) jaučiuosi kuo puikiausiai, kraujo tyrimai geri, ir dar daugiau energijos sportuoti atsirado.

    Bet kuriuo atveju, kiekvienas pasirenka savo kelią, ir jei jau jūs einate K.Monastyrskio idėjų keliu, linkiu jums sveiko gyvenimo! Po 20 metų galime susitikti išgerti arbatos ir palyginti sveikatas, gal tada bus aiškiau, kas buvo teisingiau. :)

    P.S. Kas liečią perdėtą ideologiją vegetariškose ir ypač žaliavalgių dietose (BeyondVeg nuoroda), žinoma, nemažai žmonių supaprastina, suromantizuoja bei pritaiko dietines idėjas taip, kaip jos labiau tinka jų gyvenimo būdui bei pasaulėžiūrai. Iš to kyla daug new-age ir kitų panašių, mažai su realybe turinčių ideologijų, perfrazuojančių realybę iš kažkiek iškreiptos perspektyvos. (Nemanau, kad tai yra būdinga tik veg’ams, nes kažką panašaus galima pasakyti ir apie nesveiko greito maisto gerbėjus, kuriems sąvoką „maistas“ po kurio laiko asocijuojasi tik su tuo, kas yra tik maisto piramidės viršuje, t.y. mažiau rekomenduojamas maistas.) Todėl kritiški balsai, manau, yra labai gerai – jie gali suteikti šaltą dušą „romantikams“. Gaila tik, kad dažnai abi pusės perlenkia lazdą ir kaltina vieni kitus visais įmanomais dalykais, nes svarbiau tampa įrodyti SAVO tiesą, o ne TIESĄ.

  20. tiesa yra viena, jeigu ji yra, o siuo atveju ji yra ir labai paprasta, deja zmones megsta ignoruot savo ir netik savo tiesa, cia principo reikalas, kitaip tariant nevertina ne savo ne kitu gyvenimo, bet tam yra priezastys, bet cia jau kita istorija… ;}

  21. O jėzau kaip sugadinot tinklapio spalvas. Dabar nebebus įmanoma skaityti teksto jūsų tinklapyje, nes tamsus fonas žiauriai vargina akis ir viskas pradeda lietis. na, bent jau man.

  22. Visu pirma dekui uz toki idomu raporta. Visu antra, manau sis straipsnis turetu buti diskutuojamas Lietuvos mediku asociacijoj ir panasiose organizacijose, kadangi “mitybos specialisto“ Krasnausko issakyta pozicija del JAV, Kanados ir UK sveikatos ministeriju mano poziuriu yra labai nekorektiska siu organizaciju atzvilgiu ir prezentuoja Lietuvos sveikatos ministerija toli grazu ne pacioj geriausioj sviesoj. Tracia, American Dietetic Association, British Dietetic Association, WHO ar UN raso raportus kurie yra paremti mediciniais tyrimais ir irodymais,ant kuriu ir stovi visa siuolaikine medicina. Nesmagu del tikruju profesionalu sioje srityje, kurie yra reprezentuojami sio zmogaus.

  23. http://www.nutritionandmetabolism.com/content/8/1/75
    tai irgi paremta tyrimais ir įrodymais.

  24. Būt pasakęs, kad tai oficiali Maisto ir mitybos mokslo komiteto pozicija, kuri paremta Maisto ir mitybos mokslo komiteto narių bendra nuomone, viskas būtų tvarkoj :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: