Autoriaus archyvas: Matas Šileikis

Visuotinė visų (žmonių) teisių deklaracija

streets-of-indiaŠtai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums ir visiems žemės gyvuliams, ir visiems dangaus paukščiams, ir visiems krutantiems ant žemės, kuriuose yra gyvybės dvasia, kad turėtų ko ėsti. — Pr 1, 29-30

Kai aktualijų viršūnėse vyrauja finansinė krizė, ministrų skyrimai ir kiti neapčiuopiami dalykai, sunku patraukti skaitytojo dėmesį į nepastebimą kasdienybę. Drįstu tai padaryti prisidengdamas pastarųjų dienų liūdna žinia iš Airijos, kur tūkstančiai kiaulių bus paskerstos, nes jau įvyko techninė klaida. Dar bandysiu užkabinti praeivio ausį sušukdamas: „Trečiadienį Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai sukanka 60 metų!“.

Tačiau kas sieja šias naujienas? Ar tai žmogaus teisė į sveikatą, pirkėjo teisė į kokybišką gaminį? Intrigos dėlei Tęsti skaitymą →

Filosofinės-emocinės priežastys

Žodį „filosofinis“ asmeniškiems neprofesionaliems (filosofų atžvilgiu) apmąstymams apibūdinti, manau, leistina tik atvirai perspėjus skaitytoją, kad toliau esanti argumentacija jokiu būdu nepretenduoja būti tiesioginė išvada iš, sakykim (su tikslu pasirodyti, kad lankei filosofijos paskaitėles), neoplatonikų ar egzistencialistų mąstysenos principų. Čia filosofiškumą pastatau tarsi dualų polių emociniams argumentams (jei juos apskritai galima vadinti argumentais). Taigi šiuos skirtingus tipus priežasčių, kodėl neverta kelti skausmo gyvūnams dėl fizinių poreikių tenkinimo ir patogumų.

Ne kartą diskutuodamas apie vegetarizmą su nevegetarais (su vegetarais kažkaip net neprireikia diskutuot) priėjau prie klausimo, kurį pats sau kėliau: ar iš užuojautos gyvūnams nereikėtų daryti nuoseklios išvados, kad negerai yra ir vartoti augalus, kadangi jie taip pat gyvi. Tęsti skaitymą →

Sovietų įtaka lietuvių nevegetariškumui

Sovietai!Ką tik įdomų dalyką aptikau. Pasirodo, po Spalio revoliucijos bolševikų valdžia uždraudė vegetarizmą, labai svariai argumentuodama „vegetarizmas yra pseudomokslinė teorija, buržuazinis pasaulėvaizdis, kenksmingas tarybiniam žmogui“. Per maždaug 10 metų visos vegetarų draugijos buvo panaikintos, o kai kurie vegetarai dėl savo įsitikinimų ir pasaulėžiūros atsidūrė už grotų. Tarybų Sąjungoje vegetarai vėl ėmė oficialiai veikti tik 1989 metais.

Turint omeny, kad sovietinė akademija negalėjo rengti gydytojų ir mitybos specialistų, kurie būtų visiškai informuoti apie pilnavertės vegetariškos mitybos galimybes (o tuo galima įsitikint, išgirdus įspėjimų senoj geroj savo apylinkės poliklinikoj, kad, vaikeli, susigadinsi sveikatą), nieko nuostabaus, kad Lietuvoje kol kas vegetarų tiek mažai.

Galintiems skaityti rusiškai, šio įrašo informacijos šaltinis: http://www.ecoethics.ru/m6.3/x37.html

”cc” foto: ToxicWeb

Apie daugiareikšmę meilę gamtai

Šiemet Kembridže besimokydamas matematikos klausausi patarimų, kaip rašyti mokslinius straipsnius. Vienas iš principų – nebandyti pirmame puslapyje išdėstyti sausų bendrybių, o sudominti skaitytoją paprastais pavyzdžiais, esminių dalykų atskirais atvejais. Pabandom šitą gudrybę pritaikyti ne matematikai, o pasvarstymams apie mums lengvai pasiekiamą gyvąją gamtą…

Manau, paklausęs penkių pažįstamų, ar jie myli gamtą, iš daugiau nei pusės gausi atsakymą, kad taip. Bet pasigilinęs į tai, kaip jie suvokia gamtos mylėjimą, daugumą išbrauktum iš sąrašo. Aktyviausi „gamtos mylėtojai“ tuomet, kai šilta, nėra darbo ir nelyja. Tuomet pamylėti gamtą smagiausia pvz., miškingoje paežerėje ant „degiuoju skysčiu“ įkurto laužo kepant Sus scrofa domesticus raumenis, išmirkytus rūgštyje. Arba su garbingu užsienio diplomatu nudobti ką nors, kas juda, neužsitraukiant baudžiamosios atsakomybės. Pasivaikščioti po išgenėtą ir išravėtą dvaro parką. Prasinešti skardžiabalsiu vandens motociklu išilgai Margio. Tęsti skaitymą →