350
Ar žinai, ką reiškia skaičius 350?
Šis skaičius tapo populiariu simboliu klimato kaitos aktyvistų tarpe. Jis nurodo maksimalią leidžiamą anglies dioksido dalelių milijone oro dalelių ribą, kurios, kai kurių mokslininkų teigimu, reikia neperžengti, norint išsaugoti mūsų planetos klimatą panašų į tą, kuriame išsivystė mūsų civilizacija ir prie kurio yra optimaliausiai pritaikytas žmogaus gyvenimas. Kitais žodžiais, jei anglies dioksido koncentracija bus žymiai didesnė, klimato kaitos padariniai gali labai neigiamai paveikti tolimesnį mūsų egzistavimą.
Šiandienai CO2 koncentracija siekia netoli 400 dalelių milijone – paskutinį sykį toks dalelių skaičius Žemėje buvo plioceno metu, kai Kanadoje vešėjo atogrąžų džiunglės. Jei mes artimiausius 100 metų ir toliau deginsime iškastinį kurą (naftą, anglį, gamtines dujas) esamais tempais, CO2 koncentracija ore gali pasiekti net 900 ar daugiau dalelių milijone. Tai sukels labai stiprų šiltnamio efektą, kurio padariniai gali būti tiesiog tragiški visame pasaulyje.
Yra begalė būdų sustabdyti šią tendenciją, pradedant nuo draugiškų klimato atžvilgiu asmeninių pasirinkimų, iki ekonominės sistemos transformavimo ir griežtos klimato politikos.
Skaityk daugiau: http://350.org
Kodėl žlugs dabartinė globalinė ekonominė sistema
Neseniai pasirodė incubatepictures.com išleistas 34 minučių dokumentinis animacinis filmukas „There’s no tomorrow“ (bendradarbiaujant su Post Carbon Institute) apie išteklių išeikvojimą ir neįmanoma misiją vytis begalinio augimo ribotų resursų planetos sistemoje.
Įkvėptas pro-kapitalistinių 1940-ųjų metų filmukų stiliaus, šis filmas yra įvadas į energijos dilemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Be to, išryškinama nedarni dabartinės ekonomikos plėtra, kuri jau lėmė padidėjusius anglies dioksido, azoto oksido ir metano kiekius atmosferoje, ozono sluoksnio ardymą, didžiųjų potvynių gausą, vandenynų ekosistemų žalą, azoto nuotėkius, nuostolius atogrąžų miškams, spartų gėlo vandens mažėjimą, biologinės įvairovės mažėjimą, ir t.t. Aiškiai parodoma, kaip gali neužilgo iškilti grėsmė maisto gamybai, kuri labai priklauso nuo iškastinio kuro.
„There’s no tomorrow“ filmukas lengvai ir suprantamai pristato plačiai paplitusias pastaruoju metu niūrias perspektyvas į mūsų vartotojišką visuomenę, ir supaprastinant turinį filmuko mintis skamba taip: begalinis ir pastovus ekonominis augimas baigtinėje mūsų planetos sistemoje yra neįmanomas. Tai nėra labai sudėtinga mintis, nes sąvoka „Limits to growth“ (ribos augimui) jau 1972 metais atsirado ekonominės politikos arenoje. Tačiau tam, kad sustabdyti idealiu (tradicinių ekonomistų atžvilgiu) 3% kasmetiniu augimu paremtą kapitalizmo paleistą ekonominį ratą reikia ryžto ekonomikos pertvarkyme bei teisingų prioritetų išdėstyme. Tokioje naujojoje ekonomikoje prioritetais taptų stabilių ir kiek įmanomai labiau nepriklausomų vietinių ekonomikų kūrimas, su akcentu į vietinius resursus bei prioritetais laikant aplinkos faktorius, o ne kuo didesnį ekonominį pelną. T.y., kitaip tariant, dabartinis eksponentinis ekonomikos augimas negali tęstis amžinai, ir kad išvengtume staigaus ekonomikos kolapso, kuris nematomas iki paskutinio momento (žr. žemiau eksponentinio vandens lelijos augimo tvenkinyje istorijos vertimą), turime jau dabar galvoti, kaip pamažu pereiti prie paprastesnio, ne naftos ir tradicinių bankų paremto gyvenimo būdo.
Filmą galite peržiūrėti čia:
***
Vandens lelija
Ši istorija yra taip vadinamoji Prancūzų Mįslė, dažnai naudojama eksponentinio augimo ir „staigios mirties“ iliustravimui kiek ekonominių, tiek aplinkosaugos ir klimato kaitos dilemų problematikoje. Įsivaizduokite tvenkinį su paviršiuje plūduriuojančia vandens lelija. Lelijos populiacija padvigubėja kasdien, ir jei nieko nedaryti, ji užimtų visą tvenkinį per 30 dienų, užmušant visus kitus augalus. Pirmosiomis dienomis lelijos nėra labai daug, ir todėl tvenkinio šeimininkas nusprendžia nieko nedaryti – tol, kol lelija pagaliau neapima pusės tvenkinio. Kaip manote, kokią dieną lelijos bus per pusę tvenkinio? Ogi 29-tą dieną, tai yra liks tik 1 diena imtis gelbėti tvenkinį.
Padėk! Valstybė užsimojo išžudyti visus vilkus…
[pasirašyk peticijoj, žr. nuorodą žemiau]
Lietuvoje nuo gruodžio 1 d. bus masiškai žudomi vilkai – Lietuvis nacionalinis miškų pasididžiavimas. Leista per metus išžudyti 60 vilkų. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra iki 250 vilkų. Pasak miško ekologijos specialistų ir mokslininkų, jei kasmet bus nušaunama 60 vilkų (o kiek dar vilkų kris nuo brakonierių kulkų?), po trejų metų mūsų girios karalių vilką pamatysime tik zoologijos sode…
Iki š.m. rugpjūčio, bauda už nelegaliai nušautą vilką buvo 64 lt. Vėliau ją padidino iki 300 lt. Tai absurdiška, turint galvoje, jog vien vilko kailis kainuoja daugiau nei 1000 lt.
Europos Sąjungoje vilkus uždrausta medžioti visose šalyse, išskyrus vos kelias Rytų Europos šalis. Manome, kad Lietuvoje vilkus leista šaudyti tik todėl, kad kažkas stambiai pelnosi iš vilkų medžioklės – pvz., kviečiant turtingus užsieniečius dalyvauti medžioklėje. Stojant į ES buvo reikalaujama visiškai uždrausti vilkų medžioklę Lietuvoje, tačiau nežinodama tikslaus savo vilkų skaičiaus Lietuva išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį. 2005 m. buvo pirmą kartą įvesta vilkų sumedžiojimo kvota (20 vnt.) – kaip priemonė pereinamajam laikotarpiui, siekiant visiškai atsisakyti šių gyvūnų medžioklės. Tačiau nuo to laiko sumedžiojimo kvota pastoviai didinama. Už Lietuvą mažesnėje Latvijoje vilkų gyvena 800, tačiau ten niekas medžioklės kvotų nedidina. Lenkijoje vilkų apie 700, joje vilkus medžioti apskritai uždrausta. Vilkas – Europoje saugoma Buveinių direktyvos ir Berno konvencijos rūšis.
Vilkai – miško sanitarai. Su jais puikiausiai galima sugyventi, pasinaudojus ES teikiamą finansine ir technologine apsauga ūkininkams nuo plėšrūnų (speciali įranga, dresuoti šunys) ir finansavimu. Kai kurie ūkiai Lietuvoje įsigijo tokią apsaugą ir yra patenkinti.
Vilkai labiau bijo ir vengia žmonių nei mes jų. Išliko tik tie vilkai, kurie vengė žmogaus it maro.
REIKIA UŽKIRSTI KELIĄ BEPRASMIŠKAM LIETUVOS VILKŲ ŽUDYMUI – prašome tavęs ne tik PASIRAŠYTI šią peticiją, bet ir IŠPLATINTI ją tarp visų savo draugų:
www.PriesMedziokle.lt
Vilkų medžioklės sezonas prasideda jau GRUODŽIO 1 d. Tęsti skaitymą →
Atliekų deginimas = šiukšlių gaminimas
Šiandien, t.y. spalio 21 d., ketvirtadienį 12 val. prie Prezidentūros prasidės piketas prieš atliekų deginimo gamyklą Vilniuje. Gamyklą pasinaudodama ES lėšomis nori statyti „Rubicon group”, turbūt skandalams nuplauti persivadinusi ICOR. Degindama atliekas žada gaminti šilumą gyventojams. Atrodytų, gražūs siekiai. O ir visoj Europoj tokių gamyklų pilna. Kas čia gali būti ne taip?
Pagrindinė priežastis, kodėl reikėtų priešintis tokios gamyklos atsiradimui, mano galva, yra ta, kad ji pažeistų atliekų tvarkymo eiliškumą:
1. mažinti atliekų kiekį
2. panaudoti iš naujo
3. rūšiuoti ir perdirbti (tame tarpe ir kompostuoti – tai įmanoma ir
daugiabučiuose)
… ir tik tada deginti ar vežti į sąvartynus.
Atliekų deginimas pirmąsias tris iniciatyvas, kurios Lietuvoj dar nė sudygti nespėjo, nubraukia. Taip pat ir su tuo susijusius verslus. Atliekų deginimo gamyklai naudingiausia, kad atliekų būtų kuo daugiau, nes tada bus pakankamai žaliavos. Bus ką deginti. Koks dar mažinimas? Tai nuostolinga ir absoliučiai neleistina! Kai savų atliekų neužtenka, gamyklos jų atsiveža iš kitų šalių. Užsienyje tai dažnas atvejis.
Jeigu šiukšlėmis dažnai virstančius daiktus prikeltume naujam gyvenimui, atliekų deginimo gamykla vėlgi netektų dalies „žaliavos”. Pavyzdžiui, vietoj to, kad Tęsti skaitymą →
Vietoje atogrąžų miškų – palmių plantacijos
Aliejinių palmių plantacija Indonezijai priklausančioje Sumatros saloje.
Per paskutinius 25 metus Indonezija prarado apie pusę anksčiau turėtų atogrąžų miškų, kasmet netekdama apie 1,2 mln hektarų. Kaimyninėje Malaizijoje padėtis geresnė – per metus iškertama apie 80 000 ha miškų, tačiau jų plotai taip pat mažėja, nes natūralaus atsistatymo arba atsodinimo tempai žymiai mažesni. Pagrindinė viso to priežastis – augantis medienos, kaučiuko ir, svarbiausia, palmių aliejaus eksportas. Apie pastarąjį dalyką ir norėtųsi parašyti šiek tiek plačiau.
Palmių aliejus yra gaunamas iš aliejinės palmės, augančios tropinio klimato šalyse, sėklų. Šiuo metu tai yra vienas iš plačiausiai naudojamų augalinių aliejų pasaulyje ir jo populiarumas dėl pigumo ir kai kurių techninių savybių sparčiai auga. Paskaitę etiketes, palmių aliejų galite rasti maisto produktuose (įvairūs kepiniai, saldumynai, bulvių traškučiai, margarinas), kosmetikoje (muilas, kremai) ar buitinės chemijos gaminiuose. Be to, šis aliejus vis plačiau naudojamas biokuro gamyboje arba Tęsti skaitymą →
Aktyvistės užrašai iš (S)hopenhagos (1): apie žaliąjį smegenų plovimą
Apie tai, kaip JT konferencijoje, COP15, buvo stumiami verslui naudingi „sprendimai“ – pasakojimas iš Kopenhagos.
Į Kopenhagą protestuoti važiavau su mintimi, kad nesvarbu, kiek procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų politikai nuspręs sumažinti, tai nieko nepakeis, jei ir toliau emisijų mažinimo mechanizmai bus tokie patys ar panašūs kaip iki šiol. Tarkim, prekyba taršos leidimais. Korporacijos atstovai atvyksta į trečiąją šalį, išvaro vietines (angl. indigenous) bendruomenes iš jų šimtus metų gyventų vietų, iškerta senus miškus ir pasodina savus, už tai gaudama leidimą ir toliau išgavinėti naftą. Tai neva vienas miškų išsaugojimo būdų. Prekyba taršos leidimais taip pat susijusi su „Švaraus vystymosi mechanizmu” (angl. Clean Development Mechanism), kai vietinius žmones išvarius iš jų žemių pastatoma vėjo jėgainių, o jas pastačiusi įmonė gauna leidimą toliau teršti „namie”.
Tik atvykus į Kopenhagą nusprendžiau Tęsti skaitymą →
Neformalūs susitikimai Kaune, „Miegančiuose Drambliuose“
Nuo tilto numestas šuo – šiandieninė aktualija, pašiurpinusi ne vieną tautietį ir privertusi susimąstyti, kiek žiaurumo mes turime. Šis įvykis tik dar kartą priminė, kad per mažai visuomenė skiria dėmesio tiems, kurie yra bejėgiai apsiginti nuo žmogaus. Tiesa ta, kad žmonės žiauriai elgiasi su gyvūnais kasdien tik žiniasklaida neklapsi akimis, o mes užsidėję neperšviečiamus akinius dangstomės tikėjimu, kad, kai nematai – tai ir širdies neskauda.
Šio susitikimo metu mes norime pasidalinti savo patirtimi kaip daugybė gyvūnų patiria kančias kasdien, kaip mažai žmonėms rūpi aplinka, kurioje jie gyvena. Ateik į neformalų susitikimą su žmonėmis, kuriems svarbu, kad sužinotum kitokią nuomonę ir gautum kuo daugiau informacijos. Tęsti skaitymą →
Su šūdu bake – už žalią miestą!
Susitik su kitais ir generuok žalias idėjas Vilniui!
Green Drinks Vilnius skelbia, kad spalio 8, ketvirtadienį 19 val., kaip įprasta, “Skraidančio Olando” bare Vilniaus senamiestyje, adresu Bokšto g. 3 (tarp “B2″ ir buv. “Mano kavinės” barų), įvyks eilinis Green Drinks susitikimas.
Tai galimybė tiems, kam rūpi arba kas dirba aplinkosaugos, ekologijos, darnaus vystymosi sferose susitikti neformalioje aplinkoje, be dienotvarkės ar oficialių pranešimų, inicijuoti naujas pažintis, diskusijas, dalintis idėjomis.
Tikėsimės, kad Green Drinks Vilniuje taps ilga tradicija ir susitikimai vyks mažiausiai kas mėnesį.
Kaip rasti (žemėlapis)
Green Drinks pokalbiai gali išaugti iki realių iniciatyvų, atnešančių naudos miesto ekologijai.
***
foto: 
Zane Selvans
Rūšių nykimo tempai nelėtėja
Auksinė rupūžė. Paskutinį kartą gamtoje pastebėta 1989 metais. Šiuo metu laikoma išnykusia.
Rūšių įvairovę tirianti ir šioje srityje autoritetingiausia tarptautinė organizacija Gamtos Išsaugojimo sąjunga (Union for the Conservation of Nature (IUCN)) liepos pradžioje paskelbė savo naujausią ataskaitą apie laukinės gamtos padėtį pasaulyje. Duomenys nėra džiuginantys, nes situacija šioje srityje kasmet vis blogėja, nepaisant 2002 metais daugumos valstybių pasirašyto susitarimo imtis priemonių sustabdyti arba bent sulėtinti laukinės gamtos niokojimą.
IUCN sudarytame Raudonajame sąraše šiuo metu yra 44 838 rūšys. Jame gyvūnai ir augalai suskirstyti į 9 kategorijas, pradedant jau išnykusiais ir baigiant tais, kurių apsauga reikia mažiausiai rūpintis. Nors sąrašas apima tik 2,7% visų Žemėje aptinkamų rūšių (iš beveik 1,8 milijono), jis vis papildomas ir yra pripažįstamas kaip vienas išsamiausių ir geriausiai atspindinčių esamą laukinės gamtos padėtį. Tęsti skaitymą →
Gyventi sąmoningai 
Naujausi komentarai