Kategorijos archyvas: Politika ir ekonomika

Už referendumą

Kadangi politikai Lietuvoje mėgsta už viską nuspręsti neatsiklausus liaudies, ir kadangi naujos atominės elektrinės statymas yra gan didelis ir kontraversiškas dalykas, šalyje atsirado nemažai iniciatyvių piliečių, raginančių lietuvius priversti valdžią pasakyti TAIP referendumui dėl naujos atominės jėgainės.

Visi-visi-visi kviečiami pasirašyti už referendumą. Surinkus parašus ir įvykus referendumui, piliečių valia įstatymų leidėjams būtų privaloma. Kur ir kaip pasirašyti, žr. www.uzreferenduma.lt.

„Pasakyk, kokios tautybės esi, ir aš pasakysiu, kur tau gyventi“

Vasario 16 d. bei kovo 11 d. kasmet vis mažiau primena valstybines šventes, ir vis labiau panašėja į nacių klounadą. Ji kol kas, pasirodo, yra neperkandamas riešutėlis Lietuvos politikams, arba bejėgiškai stebintiems radikalių nacionalistinių nuotaikų visuomenėje žydėjimą, arba išvis viską tiesiog ignoruojantiems, nes alga bus sumokėta nepriklausomai nuo to, ar kuris nors politikas įsitrauks išspręsti konfliktą, ar ne.

Tačiau faktas, kad konfliktas yra. Iš vienos pusės, mes matome gražiai tautiniais drabužiais apsirengusius žmones, kurie nori paminėti tam tikras datas, svarbias Lietuvos istorijoje. Na, gerai. Iš kitos pusės, už šių tautininkų nugarų alsuoja žymiai radikalesnis judėjimas (t.y. neonaciai), kuris pasisako už „gryną tautą“, nešioja nacių svastiką ir šiaip negražiai kalba apie visus, kuriems Tęsti skaitymą →

Kodėl žlugs dabartinė globalinė ekonominė sistema

Neseniai pasirodė incubatepictures.com išleistas 34 minučių dokumentinis animacinis filmukas „There’s no tomorrow“ (bendradarbiaujant su Post Carbon Institute) apie išteklių išeikvojimą ir neįmanoma misiją vytis begalinio augimo ribotų resursų planetos sistemoje.

Įkvėptas pro-kapitalistinių 1940-ųjų metų filmukų stiliaus, šis filmas yra įvadas į energijos dilemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Be to, išryškinama nedarni dabartinės ekonomikos plėtra, kuri jau lėmė padidėjusius anglies dioksido, azoto oksido ir metano kiekius atmosferoje, ozono sluoksnio ardymą, didžiųjų potvynių gausą, vandenynų ekosistemų  žalą, azoto nuotėkius, nuostolius atogrąžų miškams, spartų gėlo vandens mažėjimą, biologinės įvairovės mažėjimą, ir t.t. Aiškiai parodoma, kaip gali neužilgo iškilti grėsmė maisto gamybai, kuri labai priklauso nuo iškastinio kuro.

„There’s no tomorrow“ filmukas lengvai ir suprantamai pristato plačiai paplitusias pastaruoju metu niūrias perspektyvas į mūsų vartotojišką visuomenę, ir supaprastinant turinį filmuko mintis skamba taip: begalinis ir pastovus ekonominis augimas baigtinėje mūsų planetos sistemoje yra neįmanomas. Tai nėra labai sudėtinga mintis, nes sąvoka „Limits to growth“ (ribos augimui) jau 1972 metais atsirado ekonominės politikos arenoje. Tačiau tam, kad sustabdyti idealiu (tradicinių ekonomistų atžvilgiu) 3% kasmetiniu augimu paremtą kapitalizmo paleistą ekonominį ratą reikia ryžto ekonomikos pertvarkyme bei teisingų prioritetų išdėstyme. Tokioje naujojoje ekonomikoje prioritetais taptų stabilių ir kiek įmanomai labiau nepriklausomų vietinių ekonomikų kūrimas,  su akcentu į vietinius resursus bei prioritetais laikant aplinkos faktorius, o ne kuo didesnį ekonominį pelną. T.y., kitaip tariant, dabartinis eksponentinis ekonomikos augimas negali tęstis amžinai, ir kad išvengtume staigaus ekonomikos kolapso, kuris nematomas iki paskutinio momento (žr. žemiau eksponentinio vandens lelijos augimo tvenkinyje istorijos vertimą), turime jau dabar galvoti, kaip pamažu pereiti prie paprastesnio, ne naftos ir tradicinių bankų paremto gyvenimo būdo.

Filmą galite peržiūrėti čia:

***

Vandens lelija

Ši istorija yra taip vadinamoji Prancūzų Mįslė, dažnai naudojama eksponentinio augimo ir „staigios mirties“ iliustravimui kiek ekonominių, tiek aplinkosaugos ir klimato kaitos dilemų problematikoje. Įsivaizduokite tvenkinį su paviršiuje plūduriuojančia vandens lelija. Lelijos populiacija padvigubėja kasdien, ir jei nieko nedaryti, ji užimtų visą tvenkinį per 30 dienų, užmušant visus kitus augalus. Pirmosiomis dienomis lelijos nėra labai daug, ir todėl tvenkinio šeimininkas nusprendžia nieko nedaryti – tol, kol lelija pagaliau neapima pusės tvenkinio. Kaip manote, kokią dieną lelijos bus per pusę tvenkinio? Ogi 29-tą dieną, tai yra liks tik 1 diena imtis gelbėti tvenkinį. 

Antiatomin​ė akcija ir diskusijos apie COP17

Atominė energetika šiomis dienomis JT Klimato kaitos konferencijoje (COP17) Durbane (Pietų Afrikos Respublika) pristatoma kaip sprendimas klimato kaitos problemai spręsti, nors tai viena taršiausių energijos išgavimo rūšių. Lietuvos Vyriausybė, kaip žinia, ruošiasi statyti naują atominę elektrinę. Aplinkos ministerija (AM), kuri atsakinga už tai, kad gyventume saugioje ir švarioje aplinkoje, atominiams Lietuvos planams ne tik nesipriešino, bet ir pritarė. Pvz., patvirtino Visagino atominės elektrinės Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) ataskaitą, kurioje nėra jokio realaus plano, kaip tvarkyti radioaktyvias atliekas.

Penktadienį, kai bus galimai priimti patys svarbiausi sprendimai JT konferencijoje, kur dalyvauja ir Aplinkos viceministras A.Spruogis su delegacija, kviečiame į antiatominę akciją prie Aplinkos ministerijos. Norime pareikšti, kad branduolinių atliekų kūrimas nėra tinkamas sprendimas kovai su klimato kaita.

Akcijoje pažadėjo dalyvauti Vokietijos žurnalistas, aktyvistas Falk Beyer, daug žinantis apie nenusisekusius Vokietijos bandymus spręsti radioaktyvių atliekų problemą.

Akcijai nėra išimtas leidimas. Tai reiškia, kad stovėti prie Aplinkos ministerijos gali tik 9 žmonės. Kiti gali vaikščioti netoliese ir dalinti skrajutes, vaikščioti pvz., po tris kažkur toliau su antiatominiais ženklais ir pan.

Akcijos laikas: 2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis, 12 val. 

Vieta: prie LR Aplinkos ministerijos, Jakšto 4/9, Vilnius

ŠEŠTADIENĮ Tęsti skaitymą →

Tarptautinė konferencija apie atominius iššūkius

Ateinančią savaitę galima skelbti antiatomine savaite.

Gruodžio 6-8 dd., t.y. antradienį-ketvirtadienį Vilniuje vyks pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai, ir teisei“. Konferencijos metu aplinkosaugininkai, biologai, medikai, ekonomistai, teisininkai ir kiti ekspertai, visuomenės veikėjai diskutuos dėl šiuolaikinės atominės energetikos daromo poveikio ir problemų. Praktinis dėmesys bus skiriamas Visagino, Astravo ir Baltijos (Kaliningrado) atominių elektrinių plėtros planams. Konferencijos rėmuose bus pristatyti visuomenei skirti nauji tyrimai ir leidiniai apie atominę energetiką.

Konferencija nemokama ir atvira visiems norintiems. Siūlau pasinaudoti unikalia proga pasiklausyti, ką apie atominę energetiką turi pasakyti, pavyzdžiui, patarėjas „Greenpeace“ ES branduolinės politikos klausimais Jan Haverkamp arba britų mokslininkas Chris Busby bei Tęsti skaitymą →

Žalieji politikoj – jau realybė?

Lietuva vis dar yra iš tų kelių Europos valstybių, neturinčių savo stiprios žaliųjų partijos. Ilgi bandymai kažką tokio sukurti ir priešpastatyti šiuometiniam politiniam neveiklumui Lietuvoje pagaliau susiformavo į rimtai nusiteikusią iniciatyvinę grupę pasivadinusią „Lietuvos Žaliųjų Sąjūdžiu“. Jos steigiamasis suvažiavimas vyks kovo 20 dieną Vilniuje. Aktyvūs ir žaliai nusiteikę piliečiai yra kviečiami prisijungti kiek prie susitikimo, tiek prie partijos apskritai.

Gal pagaliau Lietuvoje atsiras stipri kairioji politinė jėga su aiškiais aplinkosauginiais prioritetais?

***

foto: cc @joefoodie

Lietuva – tik lietuviams?

Kai pirmieji pasaulio žmonės (homo sapiens) emigravo iš Etiopijos vienos ar kelių emigravimo bangų metu (dėl to neaišku iki šiol), visi buvo panašūs į viens kitą, naudojosi panašiais bendravimo ženklais, nes visų jų protėviai buvo viena ir ta pati pirmųjų žmonių grupė. Manoma, kad po Afrikos iš pradžių jie paplito Azijoj, vėliau Europoj. Plintant, dalis žmonių pasilikdavo tam tikrose vietovėse, sukurdavo savo laužus ir pirmąsias gyvenamąsias vietas. Kiekvienos tokios tautelės kalba ir kultūra vystėsi savaip. Tais laikais ryšys su gamta buvo žymiai stipresnis ir tokių reiškinių kaip nacionalizmas ar aiškiai apibrėžtos sienos nebuvo. Pamažu, bėgant tūkstančiams metų, augo ir tautos identitetas, kartu su labiau apibrėžta teritorija ir sienomis. Identitetas, grubiai sakant, yra parodomoji jėga, kai bandoma priskirti save prie tam tikrų savybių, būdingų tam tikrai žmonių grupei tam tikroje vietoje –  žmonių istorijoj tai dažniausiai reiškė išaukštinimą tam tikrų stiprių savo tautos savybių, o iš konkuruojančių tautų buvo šaipomasi paryškinant jų silpnąsias. Egocentriškumas žmogaus istorijoje labiausiais pasireiškė konkurencijoje, kur viena tauta bandydavo įrodyti esą yra geresnė už kitą. Toje konkurencijoje gimė nacionalizmo idėjos, lygiai taip pat kaip baltojoj rasėj gimė rasizmo filosofija. Nacionalizmas labiausiai pratrūko Vokietijoje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kai buvo praktikuojama „Vokietija – vokiečiams“ filosofija. Kuo visa tai baigėsi, galima paklausti mano prosenelio, kuris žuvo kare su šita ideologija… Šiandien mes turime labai mobilų pasaulį, kai diplomatinių santykių dėka konkurencija politiniame lygmenyje negali viršyti tam tikrų etinių normos ribų, kai tam tikros sienos panaikintos, kai galima praktiškai nevaržomai keliauti ir gyventi ten, kur nori ir turi socialinių ir kitų galimybių. Šiandienos pasaulyje net ir panorus „išgryninti“ kokią nors valstybę ir palikti tik vieną tautą būtų neįmanoma misija. Tos valstybės, kurios vis dar bando griežtai kabintis už nacionalinio identiteto idėjas, yra neprogresuojančios ir izoliuotos nuo viso pasaulio, pvz., Šiaurės Korėja. Tačiau pasaulis juk neturi Tęsti skaitymą →

Revoliucija

Muhamedas Bouazizi, 26-ių metų, buvo paprastas gatvės pardavėjas Tunise. Jis sąžiningai dirbo savo darbą ir stengėsi išlaikyti savo artimuosius: motiną, dėdę, jaunesnius brolius ir seseris. Jis neuždirbdavo daug, bet skurstančioms šeimoms visada palikdavo vaisių ir daržovių visiškai nemokamai. Tačiau kaip ir visur Tunise, jo miestelio pareigūnai buvo korumpuoti ir reguliariai konfiskuodavo produkciją iš jo mažo karučio. Lemtingą gruodžio 17 dienos rytą  jis pradėjo savo darbo dieną 8 val. Apie 10:30 vietinė policija pradėjo puldinėti jį neva dėl to, kad jis neturėjo pardavėjo leidimo (vėliau buvo išsiaiškinta, kad jokių leidimų prekiaujant iš karučio nė nereikia). Viena pareigūnė smogė Muhamedui į veidą, konfiskavo jo elektronines svarstykles bei išvertė visas prekes iš karučio ant gatvės šaligatvio.

Šimtai tūkstančių protestuotojų Libijoje nori permainų šalyje.

Muhamedas vėliau nuėjo skųstis į savivaldybę, bet niekas ten jo nė neklausė. Bejėgis, palūžęs Muhamedas įsigijo benzino ir 11:30 val. ryto vietos laiku susidegino priešais vietinės savivaldybės pastatą.

Pasipiktinę įvykiais, dėl kurių Muhamedas Bouazizi paaukojo save, kelių valandų bėgyje miestelyje prasidėjo protestai. O už kelių dienų degė visa šalis – žmonės pagaliau suvokė, kad toks režimas Tunise turi būti panaikintas, ir kiekvienas miestas solidarizavosi su plintančiais protestais, kur žodžio laisvė bei antikorupcija tavo pagrindiniais lozungais. Sausio 14 d. įvyko tai, apie ką Tęsti skaitymą →

Ką manai apie COP15, arba Lietuvos jaunimo nuomonė apie JT klimato kaitos konferenciją

Praėjusių metų gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje, Danijoje, vyko pasaulinės svarbos renginys dėl klimato kaitos – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP15. Joje intensyviai ar pasyviau 191 pasaulio šalių delegacijos tarėsi bei diskutavo, kaip industrinės šalys nori mažinti savo šiltnamio dujų emisijas, kiek sparčiai besivystančios Kinija ir Indija sutinka riboti savo CO2 emisijas, kokios pagalbos reikia besivystančioms šalims ir kaip jos prisitaikys prie pokyčių dėl klimato kaitos bei kaip ta pagalba bus dalinama ir valdoma.

Konferencijoje priimtas nutarimas yra skeptiškai vertinamas dėl jo demokratijos, ambicingų tikslų ir Tęsti skaitymą →

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija iš arti

Yra įvairių nuomonių. Veikti, mažinti, didinti, gaminti, vartoti, investuoti, kompensuoti, bėgti, saugoti ir išsaugoti arba nieko nedaryti. Pasaulio klimatas keičiasi gana sparčiai. Tai pripažįsta žymūs mokslininkai bei įtakingais vadinami asmenys. Dėl ko jis keičiasi – šyla ar šąla, dar ginčijamasi, bet pastebimi klimato kaitos padariniai jau veikia kai kurių šalių gyventojus, o modeliai rodo, kad paveiks visą pasaulio žmoniją ir ateities kartas.

Nors dėl klimato kaitos ir žmogaus sąsajos galima taikyti posakį „kiek žmonių, tiek ir nuomonių“, faktas, kad Tęsti skaitymą →