Ką teigia valstybinės institucijos apie vegetarizmą?
JAV
Department of Health and Human Services („Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamento“) kas penkerius metus leidžiamas leidinys „Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos gairės amerikiečiams“, naujausia 2010 m. versija):
- pateikiami pilnavertę mityba užtikrinantys patarimai vegetarams ir veganams;
- vegetariško tipo mityba įvertinta kaip sveikesnė nei tipiška visavalgiška;
- teigiama, kad vegetariško tipo mityba yra sveika, tačiau siekiant jos pilnavertiškumo gali būti reikalingas papildų naudojimas (kaip kad vitamino B12 veganams).
Anglija (Jungtinė Karalystė)
National Health Service („Valstybinės sveikatos tarnyba“) priklausantis visuomenės sveikatos švietimo puslapis NHS Choices:
- vegetariška ir veganiška mityba tinkama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus;
- pateikiami pilnavertės vegetariškos ir veganiškos mitybos patarimai ir dažniausiai užduodami klausimai bei atsakymai į juos.
Vokietija
Bundesministerium für Gesundheit („Federalinė sveikatos ministerija“) oficialiame puslapyje informacijos apie vegetarizmą ir Tęsti skaitymą →
Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #8
Prieš porą savaičių dėka Facebook į paviršių buvo iš naujo iškeltas dar 2010 m. gegužę pasirodęs delfi.lt straipsnis „Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Jo esmė tokia, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, gavusi paklausimą, ar vaiko maitinimas vegetarišku maistu nėra jo teisių pažeidimas, kreipėsi į Sveikatos ministeriją. Joje dirbantis Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininkas, mitybos specialistas Almantas Kranauskas pateikė atsakymą, kurį galima sutraukti į vieną sakinį: „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“, todėl nėra tinkamas vaikams. Tuo remdamasi, Žiobienė priėjo išvados, kad nepaisant tėvų pasirinkimo maitintis vegetariškai, jie to neturėtų primesti vaikams ir pasirūpinti, kad „vaiko maisto racionas būtų visavertis.“
Norėdamas sužinoti, kuo paremta tokia mitybos specialisto Almanto Kranausko pozicija, parašiau jam laišką. Susirašinėjimas truko kelias dienas, tačiau į mano klausimą taip ir nebuvo atsakyta. Šis įrašas ir susidės iš apsikeitimo laiškais. Kadangi iš Kranausko negavau aiškaus sutikimo, kad jo atsakymus galiu viešinti (nors rašiau ne į jo asmeninį, bet į ministerijos darbinį adresą), pateiksiu tik apibendrinimus ir atskiras citatas. Pradėkime…
Mano pirmasis laiškas skambėjo taip:
neseniai puslapyje Delfi radau prieš daugiau nei pusantrų metų paskelbtą straipsnį apie jūsų parengtą pranešimą dėl vegetariškos mitybos – http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=32169533
Norėjau paklausti, kur galėčiau gauti pilną pranešimo tekstą su faktų, kurie jame minimi, šaltiniais?
Atsakymas atkeliavo greitai. Jame buvo vienas sakinys, jog Tęsti skaitymą →
Moralė ir jos evoliucija per veganizmo-ateizmo požiūrių koreliaciją
Ilgą laiką maniau, jog moralė yra natūraliai duota kiekvienam ir tą suteikia Dievas kiekvienam savo tvariniui. Niekad neabejojau, kad esu neteisi ar nežinau, nebent tai būdavo akivaizdu ir man.
Vėliau suabejojau Dievo buvimu. Todėl pradėjau manyti, kad nesuprantu moralės, nes ji atrodė lyg diktatas, neatitinkantis vidinių mano nuostatų. Jau neminint Sodomos ir Gomoros, gyvūnų laikymas žemesnėmis būtybėmis, pagarba bet kuriai žmogaus sakomai nuomonei, net, jei ji iš smės yra pavojinga kažkieno sveikatai bei gyvybei. Noras savo gyvenime tapti vis geresniu, toleruoti net netoleranciją man visad atrodė šiek tiek „dieviška“, nes neįgyvendinama ir labai painu… tarsi savo valia bandytum mažiau vertinti save, nes kažkas mano, jog esi blogas, daug labiau blogesnis už tokį, kuris nusipelnytų ne tik pagarbos, bet ir supratimo ir pan. Nes tokia nuomonė yra kito žmogaus, kurią reikia gerbti ir bandyti suprasti, nes kiekvieną gyvenimo dieną rekia stengits tapti geresniu… Visa tai atrodydavo tiek absurdiška ir tiek painu, kad manydavau, jog esu amorali, t.y. nesuprantanti moralės ir kam ji tokia egzistuoja.
Nuo kovo pabaigos maždaug vis paskaitydavau Richard Dawkins knygą „Dievo iliuzija“ leistą Lietuvoje įkurtos VegaLine leidyklos (vienas iniciatorių – mano bičiulis Julius Mikalajūnas). Knyga parašyta tokiame puikiame ir tirštame faktų, teorijų, filosofijos bei humoro stiliuje, jog ilgainiui „prilipau“ prie šio veikalo. Supratau, jog esu morali ir, pasirodo, netgi kiek pralenkusi savo moraliniais įsitikinimais daugumą žmonių, kaip ir dažnas mano artimesnis bičiulis ar bendramintis, kuriuos palaikau, kaip ir jie mane. Gegužės gale „teko“ kiek pasirgti, todėl mintis, kurią noriu užrašyti subrendo dar labiau.
Įžangai dar noriu pasakyti, jog visuomet iki šios knygos autoriaus mokslinės patirties sužinojimo maniau, jog Tęsti skaitymą →
Veg!
Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja vegetariško maisto alternatyvų kartu su augančių vegetariškų ir vegan kavinių skaičiumi. Šiuo metų Lietuvoje tokių yra 12, daugiausia Vilniuje ir Kaune. Atrodo, verslininko gyslelę turintys žmonės pagaliau suprato, kad šią spragą užlipdyti yra naudinga tiek iš ekonominės, tiek iš sveiko maitinimosi perspektyvos.
Naujausi atradymai, kurie papildo mūsų veg sąrašą, yra:
„Vegafé“, Augustijonų g.2, Vilnius (vegetariška kavinė; prie jogos centro „Savitri“)
„Rasajana“, Savanorių a. 12, Panevėžys (vegetariškų patiekalų kavinė)
Vegetarų ir veganų mitybos ypatumai Vilniuje
Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #7
Vakar Delfi ir Lietuvos Ryto svetainėse pasirodė straipsniai, pavadinti “Kontrolierė sukritikavo vegetariškai vaikus maitinančius tėvus“ ir “Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Šiandien juos papildė Kauno Diena, saviškį pavadinusi “Vaikų vegetarų nebūna“. Visi trys paremti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės keliamu susirūpinimu, jog tėvai, maitindami vaikus augaliniu maistu, elgiasi neatsakingai ir neatlieka jiems priklausančios pareigos užtikrinti sveika savo atžalų augimą ir vystymąsi. Kaip pagrindinis argumentas cituojamas Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko Almanto Kranausko pranešimas, kuriame teigiama:
„Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą“
Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #6
Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes: 1, 2, 3, 4 ir 5.
„Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.“
Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys “atsisakoma netgi mėsos“ skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos. Tęsti skaitymą →
Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #5
Prieš keletą dienų gatve.delfi.lt portale pasirodė Luko Simono Zadaracko straipsnis „Vegetarizmas: mada ar mitybos sutrikimų ženklas?“, atakuojantis vegetarišką mitybą neva dėl jos ryšio su valgymo sutrikimais. Iš pirmo žvilgsnio, straipsnis atrodo solidus, nes jo pagindas – neseniai aprašytas „Amerikos dietologų asociacijos žurnale“ 2500 mergaičių ir moterų (nuo 15 iki 23 metų amžiaus) tyrimas, kuris nustatė, kad vegetariškai besimaitinančios mergaitės ir moterys, nors ir labiau linkusios būti sveiko svorio ir turėti geresnius mitybinius įpročius nei tos, kurios valgo mėsą, turi didesnę riziką susirgti įvairiais valgymo sutrikimais.
Šis naujas mitybos įpročių tyrimas iškėlė keletą visiškai nereikalingų abejonių dėl vegetariškos dietos. Kaip pareiškė dietologė Virginia Messina, išanalizavusi tyrimo rezultatus, vegetarams šis tyrimas neturėtų kelti susirūpinimą. Kodėl? Keletas ankstesnių tyrimų parodė ne tik panašius rezultatus, bet ir tai, kad didžioji dauguma šių paauglių, tapusių „vegetarais“, jau prieš tai turėjo valgymo sutrikimų. Ekspertai nustatė, kad merginos, norėdamos sulieknėti ir pateisinti kitiems savo mažesnį svorį bei nevalgymą, naudoja „vegetarizmą“ kaip priedangą. Kitaip tariant, tai yra paprasčiausiai viena iš taktikų Tęsti skaitymą →
Gyventi sąmoningai 
Naujausi komentarai