Žymos archyvas: anglies dioksidas

Ačiū, Lietuva!

181. Tiek šalių vienaip ar kitaip parodė pasauliui, kad  dabartinė anglies dioksido koncentracija atmosferoje – 387 milijoninės dalelės (ppm) – yra pernelyg aukšta ir reikalauja greito politikų ir ekonomikos specialistų veiksmų plano. Saugi CO2 koncentracija – 350 ppm – tapo simboliu, kuris suvienijo viso pasaulio žmones spalio 24 – ir galima tik pasidžiaugti, kad ir lietuviai neatsiliko, nepaisant to, kad Lietuvos žiniasklaidai tai nebuvo įdomu (palyginimui, New York Times jau pirmajį numerio puslapį atidarė būtent nuotrauka ir straipsniu iš pasaulinės 350.org kampanijos).

O štai, kaip viskas buvo Lietuvoje:

350 Klaipeda

Klaipėda už 350

Tęsti skaitymą →

350 ppm – Tarptautinė veiksmų diena spalio 24 dieną

350.orgBirželio mėnesį jau buvo rašyta apie kampaniją pasauliniu mastu – tarptautinę veiksmų dieną, kurios metu didžiausias dėmesys bus teikiamas klimato kaitai, o konkrečiau – aukštai anglies dioksido koncentracijai Žemės atmosferoje. Ši diena – tai spalio 24, ir čia galite susižinoti, kaip ir kur galite prisidėti prie kampanijos Lietuvoje.

350.org yra pasaulinė klimato kaitos akcija už teisingą, nešališką Jungtinių Tautų pasaulinę klimato sutartį, kuri įtvirtintų kryptingą šiltnamio dujų koncentracijos mažinimą, tame tarpe anglies dioksido kiekį nuo dabartinių 387 iki 350 ppm. Pasak žinomiausių klimato kaitą tiriančių mokslininkų (tarp jų – Dr. James Hansen, Dr. Karl-Henrik Robèr, David Suzuki PhD), „trys šimtai penkiasdešimt“ yra ta riba, kurią ilgainiui viršijant gali kilti rimtas pavojus Žemėje esančiai gyvybei. Tačiau kol kas šiltnamio dujų koncentracija ir toliau didėja.

2009 m. spalio 24-ąją visas pasaulis – nuo Tadž Mahalo iki Didžiojo barjerinio rifo – su plakatais, šūkiais ir diskusijomis dalyvaus klimato kaitos akcijoje (Global Climate Action Day), pabrėžiant skaičių „350“. Lietuvoje klimato kaitos aktyvistai irgi pradeda judėjimą, kuris, tikėsimės, suvienys aplinkosauga besidominčią visuomenę, žiniasklaidą ir politinius lyderius siekiant globalaus tikslo – stabdyti klimato kaitą kuriant ir diegiant naujas technologijas, keičiant energetikos Tęsti skaitymą →

350 – ne daugiau!

stop climate catastrophe
cc 350.org

Šiandien, birželio 5 diena, yra Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Vargu ar Lietuvoje šiandien bus kokių nors skambių akcijų – tačiau suaštrėjusi klimato kaitos problema privertė ne tik simboliškai minėti tokias Jungtinių Tautų įsteigtas dienas, bet ir aktyvuoti eko-karius, pačias įvairiausias organizacijas bei įstaigas tiesioginiams veiksmams. Viena iš tų dienų, kai pasaulio žmonės imsis ypač aktyvių veiksmų, bus spalio 24 – ir jau dabar galima pagalvoti, kaip mums – besirūpinantiems aplinkosaugos problemomis – sukurti vertingą renginį tiems, kuriems reikia priminti, jog planetos sveikata priklauso nuo Tęsti skaitymą →

Ekologiškas transportas

Kai savo studentams sakau, kad žmogus išsivystė iš dumblio, tai niekas tam neprieštarauja. O kai pasakau, kad jis atsirado iš beždžionės tai kyla didžiulės diskusijos ir ideologinės kovos. (Antropologijos profesorius Ciuriche)

Vaikščiuokime!

Taip yra ir su ekologija transporto srityje. Kai sakoma, kad ekologiškiausia yra vaikščioti pėsčiomis ir nenaudoti jokio automobilio, tai visi kaip ir sutinka su tuo. Tačiau kai užduodamas klausimas: „kuri transporto priemonė yra ekologiškiausia?“, tai kyla didžiulės diskusijos. Tęsti skaitymą →

Ekologinė skola

Kaip skelbia LRT ir kiti šaltiniai, dabar jau mes gyvename į skolą Žemei. Tai reiškia, mūsų civilizacijos vartojimo tempas jau toks didelis, kad planeta nebespėja paskui mūsų – tiek gamtinių resursų atsinaujinimo, tiek CO2 išmetimo prasme. Kiek tiesos tokiuose apskaičiavimuose, sunku pasakyti, tačiau susimąstyti tikrai verta.

Analogiškas pranešimas (via Toostis):

Šį mėnesį visi jau pradėjome gyventi į ekologinę skolą. Taip teigia mokslininkai, tiriantys žmonijos veiklos poveikį mūsų planetos ekosistemai.

Spalio mėnuo rodos niekuo neišsiskiriantis, tačiau keliose šalyse veikiančios nevyriausybinės „Global footprint network“ organizacijos atstovai tvirtina, kad dar nepasibaigus šiems metams mes jau išnaudojome visą Žemės metinį produktą.

Mokslininkų teigimu, nuo metų pradžios Tęsti skaitymą →

Velotaksi ir aktyvizmas prieš 4×4

Vienas iš galimų sprendimų mažinant triukšmą, kamščius ir CO2 taršą mieste galėtų būti velomobilių ir velotaksi populiarinimas. Štai Stokholmas neseniai tapo dar vienu miestu, kur šiltesniu metų laiku vietoje įprastos kelionės automobiliu iš taško A į tašką B galima nuvažiuoti štai tokiu taksi:


ccfoto: green-blog.org

Tokių taksi jau yra Toronte, Dubline, Berlyne, Niujorke, Barselonoje, Berline, Tokijuje, Seule, Helsinkyje, Romoje, Atėnuose, Kopenhagoje, Londone, Vienoje, Milane, Taline, ir, kaip bebūtų keista, įdėja yra bandoma ir Vilniuje (žr. nuotrauką žemiau) – tiesa, kainos Lietuvoje yra beveik skandinaviškos: už 15 pasivažinėjimo minučių reikia pakloti 10 LTL, tuo tarpu Stokholme (kur vidutinis uždarbis siekia 9,800 LTL) kaina tėra 40 švediškų kronų (mažiau nei 15 LTL). Tęsti skaitymą →

Eko-karnavalas | #7

Šiandien „tarptinklaraštinis“ projektas Eko-karnavalas svečiuojasi „Gyventi sąmoningai“ bloge (ačiū Ramūnui iš Ekoblogo už šią suteiktą galimybę). Eko-karnavalas yra progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio penkioliktąją (15) dieną.

***

Traukiniai, ypač Skandinavijoj, yra nepalyginamai labiau eko-draugiški už lėktuvus ir automobiliusKoks transportas yra eko-draugiškesnis? Ar traukiniai iš tiesų gali būti gera eko-alternatyva? Jei mes kalbėtume apie Skandinaviją, tada taip! Štai Švedijoje faktiškai visi traukiniai yra varomi elektros; visa ši elektra atkeliauja iš hidroelektrinių bei vėjo jėgainių, o tai reiškia, kad elektros gamyba Švedijos traukiniams sukelia tik minimalias CO2 ir kitų šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, vieno asmens kelionė traukiniu tarp Stokholmo ir Geteborgo teprilygsta 3(+) mililitrų benzino anglies dioksido emisijai (0.0026 kg CO2). Palyginimui, tokia pat vieno asmens kelionė autobusu jau išmestų 20.51 kg CO2, automobiliu – 44.57 kg CO2, o lėktuvu – net 66.38 kg CO2! Kelionės elektriniais traukiniais šioje šalyje atitinka Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos Gero ekologinio pasirinkimo – vienos rimčiausių eko-žymėjimo sistemų pasaulyje – kriterijų. Visa tai nereiškia, kad geležinkeliai neturi jokio poveikio aplinkai. Tam tikros operacijos, valymai ir pan. reikalauja įvairių chemikalų, o dalis krovininio vežimo yra atliekama dyzeliniais traukiniais, kurie turi aukštesnes emisijas. Tačiau bendrai paėmus, Švedijos geležinkelių vadovų politika atrodo pavyzdiniai „žalia“ – palyginimui, Lietuvos geležinkeliai apskritai neturi jokios aplinkosauginės politikos. Kol kas?

Įdomu taip pat pažymėti, kad 37% švedų prisipažino, jog klimato debatai pakoregavo jų kelionių planus ir privertė vietoj skrydžio pasirinkti kelionę traukiniu. Tęsti skaitymą →

Ekologiniai mėsos mokesčiai

KažkasKažkodėl tapo įprasta matyti, kad kai pasaulis žengia vieną žingsnį pirmyn, Lietuva žengia vieną atgal. Taip galima įvertinti Seimo sprendimą siūlyti mažinti mokesčius mėsai ir jos gaminiams. Nepaisant to, kad vis daugiau pasaulio aplinkosauginių organizacijų praneša apie gyvūninių produktų gamybos žalą mūsų Žemės resursams, o Jungtinės Tautos pradeda raginti politikus imtis aiškių reformų, Seimo nariai (kaip visada?) siūlo eiti priešinga kryptimi, motyvuodami naujų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų įvedimą galimu mėsos kainų sumažėjimu, darbo vietų atsiradimu, ir kas juokingiausia, „suvienodėjimu konkurencinių sąlygų su turgaus prekeiviais“ (tiesą sakant, tikrai sunku patikėti, kad konkurencinės, tarkim, „Maximos“ ir turgaus prekeivių sąlygos realybėje yra vienodos, o dar sunkiau patikėti, kad siekiama didelių, pelningų įmonių dar didesnio pasipelnijimo). Pataisų iniciatorius V.Kurbauskis tvirtina, kad įvedus 5 proc. tarifą atšaldytai mėsai per 2003-2006 metus mėsos suvartojimas išaugo net 1,5 karto – lyg tai būtų kuo didžiuotis: gal tiesiog Lietuvos politikai (nors iš tikrųjų, ne tik Lietuvos) nėra susipažinę su įvairiomis publikacijomis gyvulininkystės tema, nurodančiomis jos neefektyvumą naudojant Žemės resursus bei maitinant sparčiai augančią žmonių populiaciją? Tęsti skaitymą →

Miesto indėnai

Jau kurį laiką Skandinavijos didmiesčiuose veikia vadinamieji „miesto indėnai“, pasirinkę labai savotišką ir kiek kontraversišką protesto formą savo eko-idėjoms išreikšti. Vakarais jie susirenka mažomis grupėmis ir traukia… nuleidinėti džipams padangas. Be to, ant automobilio priekinio stiklo jie palieka laišką džipo savininkui – raštelyje jie mandagiai paaiškina savo veiksmus ir paragina vairuotojus naudotis visuomeniniu transportu (žr. laiško lietuvišką vertimą apačioje).

pysning2.jpg
foto: Asfaltsdjungelns Indianer

Taip žalieji aktyvistai įspėja vairuotojus apie tai, kad automobilių, ypač didesnių ir galingesnių (pvz., LandCruiser, Hummer) savininkai yra atsakingi už klimato kaitą. Vieni svarbiausių aktyvistų tikslų yra sumažinti visureigių pardavimus bei priversti didesnius automobilius pasitraukti iš miestų gatvių. Iš tiesų, kam reikalingi džipai, skirti bekelei, mieste? Maža to, kad visureigiai ryja labai daug kuro (o Žemės resursai, žinoma, nėra begaliniai), jie taip pat į atmosferą dažnai išmeta dvigubai daugiau anglies dioksido, nei vidutinis automobilis.

Šių eko-protestų pradininkai yra stokholmiečiai-aktyvistai, susibūrę į iniciatyvinę grupę pavadinimu „Asfaltuotų džiunglių indėnai“ (Asfaltsdjungelns Indianer). Jie turi savo svetainę, kurioje atvirai rašo, kaip reikia veikti per tokias akcijas, kiek džipų jie “neutralizavo” tą ar aną dieną, ir pan. Tęsti skaitymą →

Kova už ekologinius mokesčius gyvūniniams produktams

Vasario 5 d. vietinė eko-aktyvistų grupė Klimax bei mūsų Švedijos maisto ir aplinkos informacija organizavo protesto akciją prie didžiausio Švedijoje mėsos gamintojo „Scan“ ofiso Stokholme. Šiuo metu vykdome kampaniją už papildomų mokesčių įvedimą gyvūninės kilmės produktams.

Protestas
foto: Klimatet.org

Nors gyvulininkystės sektorius, anot Jungtinių Tautų ataskaitos, yra atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei visas transportas!), gyvūniniams produktams Švedijoje yra taikomas tik bendras maisto produktų pridėtinės vertės mokestis: 12%. Palyginimui, benzinas Švedijoje yra apmokestinamas 150% (energijos, CO2 bei pridėtinės vertės mokesčiai). Tęsti skaitymą →