Žymos archyvas: atliekos

Atliekų deginimas = šiukšlių gaminimas

Šiandien, t.y. spalio 21 d., ketvirtadienį 12 val. prie Prezidentūros prasidės piketas prieš atliekų deginimo gamyklą Vilniuje. Gamyklą pasinaudodama ES lėšomis nori statyti „Rubicon group”, turbūt skandalams nuplauti persivadinusi ICOR. Degindama atliekas žada gaminti šilumą gyventojams. Atrodytų, gražūs siekiai. O ir visoj Europoj tokių gamyklų pilna. Kas čia gali būti ne taip?

Pagrindinė priežastis, kodėl reikėtų priešintis tokios gamyklos atsiradimui, mano galva, yra ta, kad ji pažeistų atliekų tvarkymo eiliškumą:
1. mažinti atliekų kiekį
2. panaudoti iš naujo
3. rūšiuoti ir perdirbti (tame tarpe ir kompostuoti – tai įmanoma ir
daugiabučiuose)
… ir tik tada deginti ar vežti į sąvartynus.

Atliekų deginimas pirmąsias tris iniciatyvas, kurios Lietuvoj dar nė sudygti nespėjo, nubraukia. Taip pat ir su tuo susijusius verslus. Atliekų deginimo gamyklai naudingiausia, kad atliekų būtų kuo daugiau, nes tada bus pakankamai žaliavos. Bus ką deginti. Koks dar mažinimas? Tai nuostolinga ir absoliučiai neleistina! Kai savų atliekų neužtenka, gamyklos jų atsiveža iš kitų šalių. Užsienyje tai dažnas atvejis.

Jeigu šiukšlėmis dažnai virstančius daiktus prikeltume naujam gyvenimui, atliekų deginimo gamykla vėlgi netektų dalies „žaliavos”. Pavyzdžiui, vietoj to, kad Tęsti skaitymą →

Nemokamas maistas, #2

Kaip jau buvo rašyta spalio mėnesį, pasaulyje susidaro milžiniškos maisto (ir ne tik) atliekos. Yra kažkas keisto tame, kad vienoje pasaulio dalyje šiukšlių konteineriai prisikrauna vis dar kuo puikiausiai valgomu maistu, o kitur žmonės krenta kaip musės neturėdami ko valgyti. Žinoma, ką ten paprastam lietuviui iki badaujančio afrikiečio – gi net ekonominė krizė dabar, nei naujesnės mašinos nusipirkt neįgalime, nei į kiną ar šokius nenuesi taip dažnai. Tačiau pasaulis turbūt nebūtų toks įdomus, jei visi būtume panašūs – vis tik yra tokių žmonių, kuriems ne savo problemos – ne vis vien, nes, galų gale, nemaža badaujančių šalių rūpėsčių dalis atsirado būtent dėl „civilizuoto“ pasaulio politikos ir ekonominio Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos išnaudojimo – gal mes, kurie ne Vakarų politikai ir ne kariūnai, ne patys kalčiausi (mes tik remiam kai kuriuos verslus perkant daiktus, pigiai pagamintus Trečiojo pasaulio šalyse, kur darbuotojai dažnai neturi jokių garantijų ir gauna daugiausiai šimtadalį nuo pagaminto produkto kainos), tačiau mes visi esame tam tikros kultūros dalis, ir yra visai normalu nesigėdyti ar nesibaidyti tam tikro atsakingumo už savo valstybės politiką ar net už savo tradicijas.

Tokių žmonių, kuriems ne vis vien, visalaik yra tarp mūsų  – ir tai nėra vien (ir net ne daugiausia) turtuoliai, kurie sąžinės prabūdimo minutę ištraukia keletą savo milijonų ir Tęsti skaitymą →

Nemokamas maistas

Pasaulyje kasdien išmetamos tonos gero, vis dar tinkamo vartojimui maisto. Nors sunku pasakyti, kokia yra pasaulinė statistika (kai kurie šaltiniai teigia, kad išmetamo maisto kiekis išsivysčiusiuose šalyse gali siekti 40% viso pagaminto maisto), yra apskaičiuota, kad JAV per metus sąvartynuose atsiduria 29 mln. tonų maisto produktų, o Didžiojoje Britanijoje – 3.6 mln. Ir tai nepaisant fakto, kad 850 milijonų žmonių šiuo metu badauja arba kenčia nuo nepakankamo maitinimosi.

Maistą išmeta visi, pradedant paprastais žmonėmis, baigiant parduotuvėmis, restoranais ar didmeninės prekybos vietomis. Žinoma, paprasti gyventojai dažniausiai išmeta tai, kas jau tinkama tik į kompostą, mažos parduotuvės taip pat stengiasi taupyti ir neužsakyti tiek prekių, kad vėliau jas reikėtų išmesti, bet didžiųjų prekybos centrų šiukšlių konteineriai neretai prisipildo dar gerų ir tinkamų vartoti produktų. Toks švaistymas sunkiai suvokiamas arba tuo net sunku patikėti, kol Tęsti skaitymą →

Kaip rūšiuoti?

Lietuviškos informacijos apie tai, kaip ir ką rūšiuoti, vis dar nėra taip daug, kaip norėtusi – skirtingų spalvų konteineriai jau stovi kurį laiką Lietuvos gyvenvietėse, tačiau kai kurie iš mūsų nelabai ir žino, ką kur mesti, ir nėra apie tai aktyviai informuojami nei Aplinkos ministerijos, nei savivaldybių ar atitinkamų bendrovių, pvz., Ecoservice, turbūt didžiausios komunalinių atliekų rūšiavimo įmonės Lietuvoje – jos tinklapyje daug informacijos, bet nedaug jos skirta paprastiems žmonėms, kurie nori vieno – rūšiavimo abėcėlės: šia prasme žymiai naudingiau yra žvilgtelti į Ekoblogo kategoriją „Atliekos“ (kurios vienas įrašų labai aiškiai nusako, ką ir kaip). Dar galima pastebėti, kad nepasitikėjimą dėl mažo informatyvumo kai kuriems kelia ir kitas faktas: surūšiuotos atliekos (iš skirtingų konteinerių) paprastai vis tiek keliauja į tą pačią mašiną – atsakymų į tokius klausimus paprastai reikia ieškoti patiems, kaip tai padarė vienas blogeris, o prieš tai ir kitas. Nemažai konkrečios informacijos pateikia ir atliekos.visiems.lt.

Kitą vertus, rūšiavimas nėra absoliutus gėris – yra vis tik geresnių būdų būti ekologiškai sąmoningiems: Tęsti skaitymą →