Muhamedas Bouazizi, 26-ių metų, buvo paprastas gatvės pardavėjas Tunise. Jis sąžiningai dirbo savo darbą ir stengėsi išlaikyti savo artimuosius: motiną, dėdę, jaunesnius brolius ir seseris. Jis neuždirbdavo daug, bet skurstančioms šeimoms visada palikdavo vaisių ir daržovių visiškai nemokamai. Tačiau kaip ir visur Tunise, jo miestelio pareigūnai buvo korumpuoti ir reguliariai konfiskuodavo produkciją iš jo mažo karučio. Lemtingą gruodžio 17 dienos rytą  jis pradėjo savo darbo dieną 8 val. Apie 10:30 vietinė policija pradėjo puldinėti jį neva dėl to, kad jis neturėjo pardavėjo leidimo (vėliau buvo išsiaiškinta, kad jokių leidimų prekiaujant iš karučio nė nereikia). Viena pareigūnė smogė Muhamedui į veidą, konfiskavo jo elektronines svarstykles bei išvertė visas prekes iš karučio ant gatvės šaligatvio.

Šimtai tūkstančių protestuotojų Libijoje nori permainų šalyje.

Muhamedas vėliau nuėjo skųstis į savivaldybę, bet niekas ten jo nė neklausė. Bejėgis, palūžęs Muhamedas įsigijo benzino ir 11:30 val. ryto vietos laiku susidegino priešais vietinės savivaldybės pastatą.

Pasipiktinę įvykiais, dėl kurių Muhamedas Bouazizi paaukojo save, kelių valandų bėgyje miestelyje prasidėjo protestai. O už kelių dienų degė visa šalis – žmonės pagaliau suvokė, kad toks režimas Tunise turi būti panaikintas, ir kiekvienas miestas solidarizavosi su plintančiais protestais, kur žodžio laisvė bei antikorupcija tavo pagrindiniais lozungais. Sausio 14 d. įvyko tai, apie ką Tęsti skaitymą →