Žymos archyvas: ekologija

Ad Hoc: Nepatogus Kinas 2009

logo-lt2Jau trečius metus iš eilės itin įdomių filmų programą siūlantis festivalis Ad Hoc: Nepatogus Kinas šiemet žvilgsnį nukreips ne tik į žmogaus teisių, bet ir į ekologines problemas. Pradedant spalio 22 d. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovai galės nemokamai pamatyti 45 filmus, iš kurių 5 priskirti “žaliajai programai“: The Age of Stupid (Kvailumo amžius), Crude (Žaliava), The Planet (Planeta), Earth Days (Žemės dienos) ir Everything is Cool (Viskas tvarkoj). Pilną programą ir išsamesnius filmų aprašymus galite rasti nepatoguskinas.lt

Iki susitikimo prie ekranų!

Žaliųjų partija Lietuvoje?

Lietuvos Žaliųjų Sąjūdžio partijaVienas žmogus neseniai man pranešė, kad planuojamas Lietuvos žaliųjų partijos atgimimas. Aišku, tai mane sudomino, nes Lietuvoje, mano kukliomis žiniomis, nėra nei stiprios kairios politinės jėgos, nei kažkokių ypatingų žaliųjų frakcijų. Kalbant apie ekologiją, žinoma, dažnai sakoma, kad reikia koreguoti savo gyvenimo būdą – tas yra tiesa, tačiau ne visiems ir ne visada įrodysi, tarkim, būtinybę pirkti mažiau daiktų, ar keisti automobilį į dviratį/viešąjį transportą, ir panašiai. Politinės, kaip ir ekonominės priemonės yra reikalingos, kad žmogus nustotų daryti tai, ką daręs – jei žmogus nesupranta geranoriškai, reikia jį, hm, priversti, grubiai taip tariant, kad jo mintis taptų maždaug tokia: „Aha, štai vyriausybė įveda mokesčius automobiliams mieste, tai gal aš tiesiog dviračiu iki darbo numinsiu…“, ir panašiai.

Politine prasme Lietuva iš tikrųjų atsilieka. Europos Parlamente Žalieji jau yra gana stipri jėga, su kuria turi skaitytis visi kiti; Švedija, Vokietija ir nemažai kitų Vakarų Europos šalių turi gana stiprias nacionalines Žaliųjų partijas. Kokia yra situacija Lietuvoje? Iš tikrųjų, Lietuvoje Žaliųjų partija YRA įregistruota. Įregistruota jau kokius 20 metų… Ar kas nors girdėjo apie jos veiklą? Tikrai ne aš. Praktiškai, kaip sužinojau, Tęsti skaitymą →

Rūšių nykimo tempai nelėtėja

800px-Bufo_periglenes1

Auksinė rupūžė. Paskutinį kartą gamtoje pastebėta 1989 metais. Šiuo metu laikoma išnykusia.

Rūšių įvairovę tirianti ir šioje srityje autoritetingiausia tarptautinė organizacija Gamtos Išsaugojimo sąjunga (Union for the Conservation of Nature (IUCN)) liepos pradžioje paskelbė savo naujausią ataskaitą apie laukinės gamtos padėtį pasaulyje. Duomenys nėra džiuginantys, nes situacija šioje srityje kasmet vis blogėja, nepaisant 2002 metais daugumos valstybių pasirašyto susitarimo imtis priemonių sustabdyti arba bent sulėtinti laukinės gamtos niokojimą.

IUCN sudarytame Raudonajame sąraše šiuo metu yra 44 838 rūšys. Jame gyvūnai ir augalai suskirstyti į 9 kategorijas, pradedant jau išnykusiais ir baigiant tais, kurių apsauga reikia mažiausiai rūpintis. Nors sąrašas apima tik 2,7% visų Žemėje aptinkamų rūšių (iš beveik 1,8 milijono), jis vis papildomas ir yra pripažįstamas kaip vienas išsamiausių ir geriausiai atspindinčių esamą laukinės gamtos padėtį. Tęsti skaitymą →

Dalintis su kitais

Ar žmonės gali tapti laimingesniais ir pagerinti gyvenimo kokybę per…  kasdieninį dalinimąsi su kitais? Kaip galima dalintis, gauti įvairius dalykus ar paslaugas visiškai nemokamai, ir kaip tai kartais gali sietis su ekologiniu sąmoningumu?

Galbūt reikia apibrėžti, kas yra „gyvenimo kokybė“. Priklausomai nuo konteksto, apibrėžimai gali skirtis, tačiau bendri kriterijai turbūt būtų:

* vidinės ramybės jausmo pasiekimas
* aukštesnio lygio savigarbos pasiekimas
* mėgstamų ir naudingų santykių sukūrimas
* finansinio saugumo jausmas
* buvimas patenkintu tuo, kuo esi ir ką darai

Galima, aišku, šį sąrašą išplėsti, tačiau aptariamam kontekstui tai nėra būtina. Taigi, kaip tai gali sietis su žmogaus pasirinkimu kažkuo dalintis?

Turbūt tikrasis dalinimosi procesas nėra tai, ką žmogus daro tik karts nuo karto – verčiau apibrėžkime tai kaip ištisinį procesą, kai žmogus dalinasi kiekvieną saulėtą (ir ne tik) dieną, to net dažnai nesuvokdamas, – t.y. tai tampa normaliu įpročiu, natūraliu ir savaime suprantamu. Tokiu savaime suprantamu, kad žmogus tęsia Tęsti skaitymą →

Žaliosios iniciatyvos

Juodas Gūglas per Žemės valandąŠiemet pavasarį žaliųjų įvykių greičiausiai netrūks. Be šiandienos pasaulinio masto Žemės valandos, Lietuvoje bus ir kitų įdomių žalių renginių ir šiaip įvykių – apie juos nuo dabar galėsite susižinoti Žaliajame kalendoriuje dešiniajame tinklaraščio meniu (taip pat patys galėsite pranešti apie Lietuvos eko-įvykius).

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiandien, kovo 28 dieną šeštadienį pasaulis vėl išjungia šviesas – Pasaulio gamtos fondas kviečia visus žmones (šia idėja siekiama apjungti vieną milijardą žmonių!) iš daugiau nei 2800 miestų ir 83 šalių išjungti savo šviesas vienai valandai – kovo 28 dieną nuo 20:30 iki 21:30 vietos laiku. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas. Tokie miestai kaip Paryžius, Sidnėjus, Londonas, Kairas, Niujorkas, Los Andželas, Keiptaunas jau pranešė apie savo ketinimus prisijungti prie akcijos ir pademonstruoti savo įsipareigojimus siekti energijos taupymo.Tiesa, kaip ir praėitais metais, taip ir šiemet Lietuvos miestų savivaldybės Tęsti skaitymą →

Šios ekonomikos gelbėti nereikia


cc slark (1, 2)

Ekonomistė Indrė Kleinaitė pasidalino mintimis apie mūsų ekonominę santvarką ir jos pertvarką atsižvelgiant į darnųjį vystymąsį, žvilgtelkite į LRT.lt straipsnį (dėl viso pikto straipsnis cituojamas ir žemiau, AČIŪ Indrei, kad pranešė apie jį).

Ekonominės krizės akivaizdoje pasigirsta nuomonių, raginančių nebegelbėti žlungančios ekonomikos, o patiems gelbėtis nuo jos.

Atsakingo verslo ekspertė Indrė Kleinaitė teigia, kad gamtą niokojančiai ir socialinę atskirtį didinančiai ekonomikai „kosmetinės“ permainos nebepadės ir Tęsti skaitymą →

Nemokamas maistas

Pasaulyje kasdien išmetamos tonos gero, vis dar tinkamo vartojimui maisto. Nors sunku pasakyti, kokia yra pasaulinė statistika (kai kurie šaltiniai teigia, kad išmetamo maisto kiekis išsivysčiusiuose šalyse gali siekti 40% viso pagaminto maisto), yra apskaičiuota, kad JAV per metus sąvartynuose atsiduria 29 mln. tonų maisto produktų, o Didžiojoje Britanijoje – 3.6 mln. Ir tai nepaisant fakto, kad 850 milijonų žmonių šiuo metu badauja arba kenčia nuo nepakankamo maitinimosi.

Maistą išmeta visi, pradedant paprastais žmonėmis, baigiant parduotuvėmis, restoranais ar didmeninės prekybos vietomis. Žinoma, paprasti gyventojai dažniausiai išmeta tai, kas jau tinkama tik į kompostą, mažos parduotuvės taip pat stengiasi taupyti ir neužsakyti tiek prekių, kad vėliau jas reikėtų išmesti, bet didžiųjų prekybos centrų šiukšlių konteineriai neretai prisipildo dar gerų ir tinkamų vartoti produktų. Toks švaistymas sunkiai suvokiamas arba tuo net sunku patikėti, kol Tęsti skaitymą →

1’218 litų

Tokia yra vidutinė bilietų į Alo Goro „ThinkingGreen“ seminarą spalio 15 d.  Stokholme kaina (2’9953’750 Švedijos kronų).

Galima tai pavadinti labai aiškiu fašizmo pavyzdžiu, kai į aplinkosauginius debatus gali patekti tik tie, kurie gali pakloti tam penktadalį savo mėnesio algos (arba tie, kuriems tai – ne pinigai). Gėda. Į tokius „debatus“ susirinks tik politikai, kurie, kaip jau įsitikinau iš savo veiklos Švedijos maisto ir aplinkos informacijoje, nieko apie konkrečius aplinkosauginių problemų aspektus neišmano, ir elitas, kuriam tai bus eilinis „paspoksojimas“ į „žvaigždę“, kuri kažkada pretendavo tapti JAV prezidentu.

Maža to, gali pasikartoti panaši situacija, kaip ir 2007 metų gruodžio mėnesį, kai ponas Goras lankėsi Stokholme: tada Švedijos vyriausybė panaudojo oficialų vyriausybinį lėktuvą, kad iš pradžių atskraidinti Gorą iš Oslo, o vėliau, po jo pasikalbėjimų, nuskraidino jį į Frankfurtą – ir visa tai… už 22’000$ iš mokesčių mokėtojų kišenės; nekalbant jau apie didžiulį pono Goro ekologinį pėdsaką: taip, jis keliauja daug ir keliauja privačiais lėktuvais, nepaisant to, kad visur ir visada šneka apie būtinus „žalius“, eko-draugiškus sprendimus mūsų gyvenime (kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad visiškai ignoruoja vieną didžiausių šiltnamio dujų emisijų šaltinį – gyvulininkystės pramonę ir jos 18% globalinių anglies dioksido, metano, diazoto oksido ir kitų antropogeninių dujų emisijų). Klasikinis „Daryk kaip sakau, o ne kaip darau“ pavyzdys.
***
foto ccDonkeyHotey

[tinklaraštis] Naujienos

Kai šių metų pradžioje vėl buvau pradėjęs rašyti tinklaraštį, turėjau omenyje nediduką asmeninį puslapį, skirtą daugiausia draugams (kaip ir buvo anksčiau). Tačiau jau po kelių savaičių tapo aišku, kad puslapiukas virsta teminiu tinklaraščiu, besisukančiu aplink ekologiją, vegetarizmą ir pan. Blogosferos dalyvių palaikymas, naujų autorių – Lino ir Ievos – straipsniai, bei kai kurių įrašų populiarumas (mano kuklia asmenine nuomone) net už blogosferos ribų (pvz., „10 filmų, kurie gali pakeisti jūsų gyvenimą“, kuris jau yra peržiūrėtas beveik 2’000 kartų), atrodo, visiškai panaikino nediduko asmeninio puslapiuko statusą (jei toks apskritai kada nors buvo): vietoj to „Gyventi sąmoningai“ autoriai pasistengs ir toliau rašyti kokybiškus straipsnius ar šiaip nedideles žinutes apie viską, kas liečia sąmoningą ir neegoistišką gyvenimo būdą, kur pagarba planetai ir gyvenantiems ant jos vis dar žalio paviršiaus yra vienas tų prioritetų, apie kuriuos mes – visi žmonės – dažnai pamirštame (arba nenorime pripažinti) savo kasdieninėje rutinoje.

Nuo šiandienos su mumis yra ir gabus vaikinas Matas, kuris, tikiuosi, galės džiuginti mus savo tvirta logika paremtais straipsniais, kaip jis anksčiau darė ir savo asmeniniame tinklaraštyje, kurio 3 įrašus prijaukino ir „Gyventi sąmoningai“:

Jei turite kokių nors pastebėjimų ar pasiūlymų, praneškite!

***
SXC.hu iliustracija: spekulator