Žymos archyvas: ekologinis pėdsakas

Suvalgom planetą?

Perpublikuojame kolegos Janio Brizgos iš Latvijos straipsnį, kuris pasirodė tinkamas tinklaraščio tematikai. Smagaus skaitymo!

Mėsos gaminiai ir automobiliai yra klimato kaitos priežastis. Duona yra ežerų ir upių užžėlimo priežastis. Kaitrinės lemputės „kaltos“ dėl rūgščių lietų. Drabužių ir baldų pramonė didina ozono skyles, mineralinės trąšos – skleidžia toksinę taršą.

Šiuos faktus vardina įvairios Europos organizacijos, tiriančios vartojimo poveikį aplinkai. Tyrimuose minima, kad maistas ir gėrimai, transportas ir būstas turi didžiausią įtaką gamtai, t.y. 70-80 proc. viso poveikio, jei omenyje turėsime tiek gamybą, tiek naudojimą, tiek utilizaciją. 22 prekių ir paslaugų grupės sudaro pusę viso aplinkai daromo poveikio. Septynios iš jų Tęsti skaitymą →

Ekologinė skola

Kaip skelbia LRT ir kiti šaltiniai, dabar jau mes gyvename į skolą Žemei. Tai reiškia, mūsų civilizacijos vartojimo tempas jau toks didelis, kad planeta nebespėja paskui mūsų – tiek gamtinių resursų atsinaujinimo, tiek CO2 išmetimo prasme. Kiek tiesos tokiuose apskaičiavimuose, sunku pasakyti, tačiau susimąstyti tikrai verta.

Analogiškas pranešimas (via Toostis):

Šį mėnesį visi jau pradėjome gyventi į ekologinę skolą. Taip teigia mokslininkai, tiriantys žmonijos veiklos poveikį mūsų planetos ekosistemai.

Spalio mėnuo rodos niekuo neišsiskiriantis, tačiau keliose šalyse veikiančios nevyriausybinės „Global footprint network“ organizacijos atstovai tvirtina, kad dar nepasibaigus šiems metams mes jau išnaudojome visą Žemės metinį produktą.

Mokslininkų teigimu, nuo metų pradžios Tęsti skaitymą →

1’218 litų

Tokia yra vidutinė bilietų į Alo Goro „ThinkingGreen“ seminarą spalio 15 d.  Stokholme kaina (2’9953’750 Švedijos kronų).

Galima tai pavadinti labai aiškiu fašizmo pavyzdžiu, kai į aplinkosauginius debatus gali patekti tik tie, kurie gali pakloti tam penktadalį savo mėnesio algos (arba tie, kuriems tai – ne pinigai). Gėda. Į tokius „debatus“ susirinks tik politikai, kurie, kaip jau įsitikinau iš savo veiklos Švedijos maisto ir aplinkos informacijoje, nieko apie konkrečius aplinkosauginių problemų aspektus neišmano, ir elitas, kuriam tai bus eilinis „paspoksojimas“ į „žvaigždę“, kuri kažkada pretendavo tapti JAV prezidentu.

Maža to, gali pasikartoti panaši situacija, kaip ir 2007 metų gruodžio mėnesį, kai ponas Goras lankėsi Stokholme: tada Švedijos vyriausybė panaudojo oficialų vyriausybinį lėktuvą, kad iš pradžių atskraidinti Gorą iš Oslo, o vėliau, po jo pasikalbėjimų, nuskraidino jį į Frankfurtą – ir visa tai… už 22’000$ iš mokesčių mokėtojų kišenės; nekalbant jau apie didžiulį pono Goro ekologinį pėdsaką: taip, jis keliauja daug ir keliauja privačiais lėktuvais, nepaisant to, kad visur ir visada šneka apie būtinus „žalius“, eko-draugiškus sprendimus mūsų gyvenime (kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad visiškai ignoruoja vieną didžiausių šiltnamio dujų emisijų šaltinį – gyvulininkystės pramonę ir jos 18% globalinių anglies dioksido, metano, diazoto oksido ir kitų antropogeninių dujų emisijų). Klasikinis „Daryk kaip sakau, o ne kaip darau“ pavyzdys.
***
foto ccDonkeyHotey

Eko-karnavalas | #7

Šiandien „tarptinklaraštinis“ projektas Eko-karnavalas svečiuojasi „Gyventi sąmoningai“ bloge (ačiū Ramūnui iš Ekoblogo už šią suteiktą galimybę). Eko-karnavalas yra progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio penkioliktąją (15) dieną.

***

Traukiniai, ypač Skandinavijoj, yra nepalyginamai labiau eko-draugiški už lėktuvus ir automobiliusKoks transportas yra eko-draugiškesnis? Ar traukiniai iš tiesų gali būti gera eko-alternatyva? Jei mes kalbėtume apie Skandinaviją, tada taip! Štai Švedijoje faktiškai visi traukiniai yra varomi elektros; visa ši elektra atkeliauja iš hidroelektrinių bei vėjo jėgainių, o tai reiškia, kad elektros gamyba Švedijos traukiniams sukelia tik minimalias CO2 ir kitų šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, vieno asmens kelionė traukiniu tarp Stokholmo ir Geteborgo teprilygsta 3(+) mililitrų benzino anglies dioksido emisijai (0.0026 kg CO2). Palyginimui, tokia pat vieno asmens kelionė autobusu jau išmestų 20.51 kg CO2, automobiliu – 44.57 kg CO2, o lėktuvu – net 66.38 kg CO2! Kelionės elektriniais traukiniais šioje šalyje atitinka Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos Gero ekologinio pasirinkimo – vienos rimčiausių eko-žymėjimo sistemų pasaulyje – kriterijų. Visa tai nereiškia, kad geležinkeliai neturi jokio poveikio aplinkai. Tam tikros operacijos, valymai ir pan. reikalauja įvairių chemikalų, o dalis krovininio vežimo yra atliekama dyzeliniais traukiniais, kurie turi aukštesnes emisijas. Tačiau bendrai paėmus, Švedijos geležinkelių vadovų politika atrodo pavyzdiniai „žalia“ – palyginimui, Lietuvos geležinkeliai apskritai neturi jokios aplinkosauginės politikos. Kol kas?

Įdomu taip pat pažymėti, kad 37% švedų prisipažino, jog klimato debatai pakoregavo jų kelionių planus ir privertė vietoj skrydžio pasirinkti kelionę traukiniu. Tęsti skaitymą →