Žymos archyvas: energija

Kodėl žlugs dabartinė globalinė ekonominė sistema

Neseniai pasirodė incubatepictures.com išleistas 34 minučių dokumentinis animacinis filmukas „There’s no tomorrow“ (bendradarbiaujant su Post Carbon Institute) apie išteklių išeikvojimą ir neįmanoma misiją vytis begalinio augimo ribotų resursų planetos sistemoje.

Įkvėptas pro-kapitalistinių 1940-ųjų metų filmukų stiliaus, šis filmas yra įvadas į energijos dilemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Be to, išryškinama nedarni dabartinės ekonomikos plėtra, kuri jau lėmė padidėjusius anglies dioksido, azoto oksido ir metano kiekius atmosferoje, ozono sluoksnio ardymą, didžiųjų potvynių gausą, vandenynų ekosistemų  žalą, azoto nuotėkius, nuostolius atogrąžų miškams, spartų gėlo vandens mažėjimą, biologinės įvairovės mažėjimą, ir t.t. Aiškiai parodoma, kaip gali neužilgo iškilti grėsmė maisto gamybai, kuri labai priklauso nuo iškastinio kuro.

„There’s no tomorrow“ filmukas lengvai ir suprantamai pristato plačiai paplitusias pastaruoju metu niūrias perspektyvas į mūsų vartotojišką visuomenę, ir supaprastinant turinį filmuko mintis skamba taip: begalinis ir pastovus ekonominis augimas baigtinėje mūsų planetos sistemoje yra neįmanomas. Tai nėra labai sudėtinga mintis, nes sąvoka „Limits to growth“ (ribos augimui) jau 1972 metais atsirado ekonominės politikos arenoje. Tačiau tam, kad sustabdyti idealiu (tradicinių ekonomistų atžvilgiu) 3% kasmetiniu augimu paremtą kapitalizmo paleistą ekonominį ratą reikia ryžto ekonomikos pertvarkyme bei teisingų prioritetų išdėstyme. Tokioje naujojoje ekonomikoje prioritetais taptų stabilių ir kiek įmanomai labiau nepriklausomų vietinių ekonomikų kūrimas,  su akcentu į vietinius resursus bei prioritetais laikant aplinkos faktorius, o ne kuo didesnį ekonominį pelną. T.y., kitaip tariant, dabartinis eksponentinis ekonomikos augimas negali tęstis amžinai, ir kad išvengtume staigaus ekonomikos kolapso, kuris nematomas iki paskutinio momento (žr. žemiau eksponentinio vandens lelijos augimo tvenkinyje istorijos vertimą), turime jau dabar galvoti, kaip pamažu pereiti prie paprastesnio, ne naftos ir tradicinių bankų paremto gyvenimo būdo.

Filmą galite peržiūrėti čia:

***

Vandens lelija

Ši istorija yra taip vadinamoji Prancūzų Mįslė, dažnai naudojama eksponentinio augimo ir „staigios mirties“ iliustravimui kiek ekonominių, tiek aplinkosaugos ir klimato kaitos dilemų problematikoje. Įsivaizduokite tvenkinį su paviršiuje plūduriuojančia vandens lelija. Lelijos populiacija padvigubėja kasdien, ir jei nieko nedaryti, ji užimtų visą tvenkinį per 30 dienų, užmušant visus kitus augalus. Pirmosiomis dienomis lelijos nėra labai daug, ir todėl tvenkinio šeimininkas nusprendžia nieko nedaryti – tol, kol lelija pagaliau neapima pusės tvenkinio. Kaip manote, kokią dieną lelijos bus per pusę tvenkinio? Ogi 29-tą dieną, tai yra liks tik 1 diena imtis gelbėti tvenkinį. 

Pūskit pūskit vėjai…

Visada smagu remti žalias iniciatyvas, net jei jos yra inicijuotos tam tikros įrangos gamintojų bei paslaugų teikėjų. Juk dažnai (nors toli gražu ne visada!) žaliosios revoliucijos ar ekologiškos visuomenės vystymosi formulė yra „progresyvi žali idėja“ + „sėkmingas verslas“. Štai ir dabar Lietuvos Vėjo jėgainių asociacija, kuri vienija investuotojus ir įrangos gamintojus bei paslaugų teikėjus, parengė e-peticiją už atsinaujinančių išteklių energetikai palankią Lietuvos politiką. Naudinga ir verslininkams, naudinga ir visiems tiems, kurie nori matyti progresą žaliojoje Lietuvos politikoje. Juk Lietuvoje vien vėjo jėgainės galėtų gaminti iki trečdalio visos Lietuvai reikalingos elektros – šiandien šis rodiklis nesiekia ir 2,5 procentų.

Reikalauk neįmanomo – reikalauk realiai įgyvendinamų dalykų

Skaitant „Raginimą veikti” ir kitas naujienas, susijusias su artėjančiu „aukščiausio lygio susitikimu dėl klimato kaitos”, man kilo klausimėlis. Kodėl reikalaujama utopinių, kosminių dalykų, tuo pačiu pamirštant elementarius, gan paprastus, tačiau galinčius padaryti milžinišką poveikį veiksmus. Taip pat kodėl neminimos esminės ekologinę ir socialinę krizę sukėlusios priežastys.

Na, logiška manyti, kad viršūnės nepasiūlys realių sprendimų, bet kodėl realių sprendimų nesiūlome mes?

„Pirk visas šias pakuotes-šiukšles, ir kartu su jomis gausi visiškai nenaudingą, trumpai veikiantį ir netaisomą produktą!“

Koks meteoritas turi nukristi tūlam amerikiečiui ant galvos ir sutrenkti smegenis, kad jis Tęsti skaitymą →

Gyvūnai gelbsti planetą

Šie „Animal Planet“ filmukai  (spauskite ant paveiksliuko) pataria mums kaip saugoti mūsų aplinką bei kovoti su klimato kaita.

Filmukų patarimai:

1. „Kuo daugiau mėsos mes suvalgome, tuo daugiau yra išauginama šiltnamio dujas gaminančių karvių.“

Padėk išsaugoti planetą – tinkamai subalansuok savo mitybą!

2. „Galbūt būtų ne pro šalį pagalvoti ir apie kitus prieš panaudojant Tęsti skaitymą →

Suvalgom planetą?

Perpublikuojame kolegos Janio Brizgos iš Latvijos straipsnį, kuris pasirodė tinkamas tinklaraščio tematikai. Smagaus skaitymo!

Mėsos gaminiai ir automobiliai yra klimato kaitos priežastis. Duona yra ežerų ir upių užžėlimo priežastis. Kaitrinės lemputės „kaltos“ dėl rūgščių lietų. Drabužių ir baldų pramonė didina ozono skyles, mineralinės trąšos – skleidžia toksinę taršą.

Šiuos faktus vardina įvairios Europos organizacijos, tiriančios vartojimo poveikį aplinkai. Tyrimuose minima, kad maistas ir gėrimai, transportas ir būstas turi didžiausią įtaką gamtai, t.y. 70-80 proc. viso poveikio, jei omenyje turėsime tiek gamybą, tiek naudojimą, tiek utilizaciją. 22 prekių ir paslaugų grupės sudaro pusę viso aplinkai daromo poveikio. Septynios iš jų Tęsti skaitymą →

Edison: nemokama programinė įranga, kuri taupo energiją

Edison yra nauja nemokama asmeninio kompiuterio energijos taupymo programinė įranga, neseniai pristatyta Verdiem vystytojų. Ši programa leidžia tobuliau taupyti vartotojo pinigus bei naudojamą kompiuterio darbui energiją.

Edison neišjungia kompiuterio, kai šis yra paliekamas vartotojo kuriam nors laikui; tiesiog yra automatiškai įjungiama tokia būsena, kuri kompiuterį pusiau užmigdo – tokiame režime naudojama daug mažiau energijos, palyginus su įprasta kompiuterio darbo būsena.  Vartotojas gali tiksliai nustatyti, po kiek laiko gali būti „užmigdyti“ atskirai kompiuterio displėjus ir kietasis diskas. Edison taip pat parodo, kiek energijos, CO2 emisijų ir pinigų vartotojas sutaupo per metus. Tęsti skaitymą →

Aplinkosauga prasideda nuo virtuvės

Sausio pradžioje vykusios spaudos konferencijos metu Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) vadovas Rajendra Pachauri paragino žmones prisidėti prie kovos su klimato kaita sumažinant mėsos vartojimą. Viena didžiausių aplinkosaugos grupių Greenpeace prieš kelias savaites išleistame pranešime taip pat teigia, jog „tapimas vegetaru arba bent jau mažesnis mėsos produktų suvartojimas padarytų teigiamą įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui“.

Nukersti miškai
ccfoto: Jonathan Talbot / World Resources Institute Staff

Už klimato kaitos tyrinėjimus Nobelio Taikos premiją gavęs Al Gore (nors ir dažnai prieštaringai vertinamas) savo knygoje „Nepatogi tiesa“ (angl. Inconvenient Truth) rašo, kad „mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprią įtaką mažinant CO2 patekimą į atmosferą ir išsaugotų milžiniškus kiekius vandens bei kitų gamtos resursų“. Jungtinių Tautų (JT) organizacija savo naujausiame pranešime apie planetos ekologinę situaciją „GEO-4“ teigia, kad „sumažėjęs gyvūninių produktų vartojimas galėtų turėti ryškią teigiamą įtaką tiek žmonių sveikatai, tiek ir aplinkai“. Tęsti skaitymą →