Žymos archyvas: fašizmas

Antifa!

Reziumuojant po pastarosios kovo 11-os dienos – dienos, kai nacionalistinės ir fašistinės jėgos bandė išvysti dienos šviesą – galėjome konstatuoti, jog  pavojingoms nacionalistinėms nuotaikoms Lietuvoje yra sudaromos patogios sąlygos, jei valdžios ir toliau bus ignoruojamos radikalios ekstremistų išraiškos, paslėptos po tautiškumo ir patriotizmo kauke. Jeigu skanduoti rasistinius šūkius „Lietuva lietuviams“ (analogiškus „Graži Lietuva be rusų“ ir panašioms skanduotėms) tampa normaliu reiškiniu ir visiškai nekaltu dalyku, neužilgo galime sulaukti dar vieno genocido. Tačiau kol valdžia snaudžia ir problemos kaip visad nemato, patys piliečiai imasi iniciatyvos. Neseniai atsirado toks projektas Antifa Lietuva, kuris siekia užkirsti kelią lietuviškojo neonacizmo užuomazgoms. Ir tam – pats laikas. Nes visuomenė, kurioje mes gyvename, yra sveikai funkcionali tik tada, kai jos nariai patys parodo iniciatyvą išrauti visus brudus ir išvalyti aplinką nuo nereikalingų ekstremalių ideologijų, kurios iš esmės tik stabdo visuomenės vystymąsi. Žmonės, gyvenantys ir dirbantys Lietuvos žemėje, turi teisę į jos resursus bei teisę į gyvenimą vietinėse bendruomenėse. Per ilgus amžius šioje žemėje susiformavo bendruomenės, susidedančios iš pačių įvairiausių tautybių žmonių ir kiekviena iš jų atnešė savo tradicijas su savim, kurios dabar sudaro sudedamąsias „lietuviškojo identiteto“ dalis. Pvz., vien tik pastudijavus lietuvišką virtuvę tampa aišku, kad lietuviško maisto pagrindas – kiek modifikuoti kitų kultūrų valgiai, atkeliavę į Lietuvą įvairiais jos vystymosi laikotarpiais: balandėliai, koldūnai ir virtiniai pirmiausiai atsirado įvairiose rytų šalyse, kibinai yra karaimų dovana mums, kugelis – vokiečių kilmės, vėdarai – žydų/slavų (nors į Lietuvą greičiausiai atkeliavo iš Vokietijos), blynai ir spurgos turi bendras šaknis su lenkiška virtuve, ir t.t. Jau nekalbant jau apie tai, kad lietuvių „tradicinis“ augalas – bulvės – yra iš Pietų Amerikos. Prisipažinkime, mes norime dalintis patirtimi, receptais, augalų kultūromis ir praktiškai bet kuo kitu su kitomis pasaulio kultūromis, lygiai taip pat, kaip ir norime turėti teisę nevaržomai keliauti ir dirbti ten, kur norime. Jei mes jau spėjome sukurti ištisas bendruomenes JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir kitose šalyse, Tęsti skaitymą →

1’218 litų

Tokia yra vidutinė bilietų į Alo Goro „ThinkingGreen“ seminarą spalio 15 d.  Stokholme kaina (2’9953’750 Švedijos kronų).

Galima tai pavadinti labai aiškiu fašizmo pavyzdžiu, kai į aplinkosauginius debatus gali patekti tik tie, kurie gali pakloti tam penktadalį savo mėnesio algos (arba tie, kuriems tai – ne pinigai). Gėda. Į tokius „debatus“ susirinks tik politikai, kurie, kaip jau įsitikinau iš savo veiklos Švedijos maisto ir aplinkos informacijoje, nieko apie konkrečius aplinkosauginių problemų aspektus neišmano, ir elitas, kuriam tai bus eilinis „paspoksojimas“ į „žvaigždę“, kuri kažkada pretendavo tapti JAV prezidentu.

Maža to, gali pasikartoti panaši situacija, kaip ir 2007 metų gruodžio mėnesį, kai ponas Goras lankėsi Stokholme: tada Švedijos vyriausybė panaudojo oficialų vyriausybinį lėktuvą, kad iš pradžių atskraidinti Gorą iš Oslo, o vėliau, po jo pasikalbėjimų, nuskraidino jį į Frankfurtą – ir visa tai… už 22’000$ iš mokesčių mokėtojų kišenės; nekalbant jau apie didžiulį pono Goro ekologinį pėdsaką: taip, jis keliauja daug ir keliauja privačiais lėktuvais, nepaisant to, kad visur ir visada šneka apie būtinus „žalius“, eko-draugiškus sprendimus mūsų gyvenime (kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad visiškai ignoruoja vieną didžiausių šiltnamio dujų emisijų šaltinį – gyvulininkystės pramonę ir jos 18% globalinių anglies dioksido, metano, diazoto oksido ir kitų antropogeninių dujų emisijų). Klasikinis „Daryk kaip sakau, o ne kaip darau“ pavyzdys.
***
foto ccDonkeyHotey