Žymos archyvas: kalcis

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #6

Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes: 1, 2, 3, 4 ir 5.

„Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.“

Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys “atsisakoma netgi mėsos“ skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos. Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #4

Šiandien pabandysime išanalizuoti Redos Baltinaitės straipsnį „Vegetarizmas – ne visada į sveikatą“ dienraštyje „Klaipėda“; straipsnis parengtas pagal gydytojos-dietologės Aušros Jauniškytės rekomendacijas bei buvo perpublikuotas alfa.lt, delfi.lt ir bernardinai.lt svetainėse.

Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Įvairus valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.

Įvairus maistas, žinoma, svarbu, tačiau jį rekomenduojama valgyti ne tik vegetarams, bet ir visiems žmonėms. Sunku įsivaizduotį sveiką vegetarą, valgantį vien bulves ar makaronus; lygiai taip pat sunku įsivaizduoti sveiką visavalgį, apribojantį savo valgiaraštį dešrelėmis ir traškučiais. Kai kalbama apie maisto įvairumą, tai nereiškia, kad jis turi būti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės: veganai ir vegetarai turi didelį maisto pasirinkimą, o mitybos specialistų organizacijos ir sveikatos ministerijos pabrėžia, kad pilnavertiška mityba augaliniais produktais užtikrina visų būtinų medžiagų gavimą1 2. Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #3

2007 m. rugpjūčio mėnesį žurnale „Sveika“ ir delfi.lt svetainėje pasirodė Danguolės Kiškienės bei dietologės Editos Gavelinės straipsnis „Būkime vegetarai… du kartus per savaitę!“. Šiandien norime pakomentuoti kai kurias mintis, išsakytas šiame straipsnyje, nes nemažai teiginių pasirodė esą paremti pasenusia ir šiuo metu paneigta informacija arba tiesiog asmeniniais įsitikinimais, o dalis – nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais. Straipsnis, kuriame vegetarinė mityba vaizduojama kaip negatyvi, „kraštutinė“ ir pavojinga, tendecingai parenkant tik tam tikrus, „vienos medalio pusės“ faktus, nėra nei moksliškas, nei objektyvus. Tad čia išdėstysime informaciją, paneigiančius kai kuriuos straipsnio teiginius, ir be viso to, pabandysime kiek plačiau žvilgtelti į vegetarizmą.

Komentaras dėl dalies Kodėl tampama vegetarais? 

Tiesa, kad žmonės vegetarizmą daugiausiai pasirenka dėl etinių priežasčių, kai kurie dėl išpažįstamos religijos reikalavimų, o dalis – ir dėl sveikatos. Nemažai žmonių tokį pasirinkimą padaro ir dėl ekologinių aspektų, nes gyvulininkystė yra oficialiai pripažinta viena labiausiai teršiančių ūkio šakų1 (apie tai kiek plačiau žr. „Aplinkosauga prasideda nuo virtuvės“).

Komentaras dėl dalies Kodėl verta būti „žolėdžiais“?

Su sveikata susijusių argumentų už maitinimąsi vien augaliniais produktais galima pateikti ir daugiau, nei tai padarė straipsnio autorė. Vegetarinė mityba:
– sumažina daugelio rūšių vėžio riziką 2 3, ypač žarnyno4, krūties5 6, prostatos7 ir Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #1

Šis įrašas – pirmasis serijoje, kurioje bus analizuojama įvairi Lietuvos mitybos specialistų ir gydytojų pateikiama informacija vegetarizmo „sveikumo“ tema. Šios serijos tikslas – kritiškai bei nuosekliai aptarti Lietuvos specialistų duodamus patarimus vegetarizmo klausimais.

Taigi, šiandien žvilgtelsime į Vilniaus visuomenės sveikatos centro svetainę bei pabandysime išanalizuoti pateiktą informaciją.

Vegetarizmo trūkumai:
Mažina suvartojamo maisto kiekį.

Vegetarizmas pats savaime suvartojamo maisto kiekio nemažina, tai individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Be to, svarbiausia maisto paskirtis yra užtikrinti maistinių medžiagų gavimą, o tai ne visada susiję su jo kiekiu.

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties.

Įvairūs ankštiniai, grūdai bei nemaža dalis riešutų ir sėklų turi pilnaverčius baltymus, kuriuose yra pakankamai visų nepakeičiamų aminorūgščių1. Mitas, kad augaliniai baltymai turi būti derinami vieno Tęsti skaitymą →