Žymos archyvas: LMSRA

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #8

Prieš porą savaičių dėka Facebook į paviršių buvo iš naujo iškeltas dar 2010 m. gegužę pasirodęs delfi.lt straipsnis „Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Jo esmė tokia, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, gavusi paklausimą, ar vaiko maitinimas vegetarišku maistu nėra jo teisių pažeidimas, kreipėsi į Sveikatos ministeriją. Joje dirbantis Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininkas, mitybos specialistas Almantas Kranauskas pateikė atsakymą, kurį galima sutraukti į vieną sakinį: „vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis“, todėl nėra tinkamas vaikams. Tuo remdamasi, Žiobienė priėjo išvados, kad nepaisant tėvų pasirinkimo maitintis vegetariškai, jie to neturėtų primesti vaikams ir pasirūpinti, kad „vaiko maisto racionas būtų visavertis.“

Norėdamas sužinoti, kuo paremta tokia mitybos specialisto Almanto Kranausko pozicija, parašiau jam laišką. Susirašinėjimas truko kelias dienas, tačiau į mano klausimą taip ir nebuvo atsakyta. Šis įrašas ir susidės iš apsikeitimo laiškais. Kadangi iš Kranausko negavau aiškaus sutikimo, kad jo atsakymus galiu viešinti (nors rašiau ne į jo asmeninį, bet į ministerijos darbinį adresą), pateiksiu tik apibendrinimus ir atskiras citatas. Pradėkime…

Mano pirmasis laiškas skambėjo taip:

neseniai puslapyje Delfi radau prieš daugiau nei pusantrų metų paskelbtą straipsnį apie jūsų parengtą pranešimą dėl vegetariškos mitybos – http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=32169533
Norėjau paklausti, kur galėčiau gauti pilną pranešimo tekstą su faktų, kurie jame minimi, šaltiniais?

Atsakymas atkeliavo greitai. Jame buvo vienas sakinys, jog Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #7

Vakar Delfi ir Lietuvos Ryto svetainėse pasirodė straipsniai, pavadinti “Kontrolierė sukritikavo vegetariškai vaikus maitinančius tėvus“ ir “Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Šiandien juos papildė Kauno Diena, saviškį pavadinusi “Vaikų vegetarų nebūna“. Visi trys paremti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės keliamu susirūpinimu, jog tėvai, maitindami vaikus augaliniu maistu, elgiasi neatsakingai ir neatlieka jiems priklausančios pareigos užtikrinti sveika savo atžalų augimą ir vystymąsi. Kaip pagrindinis argumentas cituojamas Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko Almanto Kranausko pranešimas, kuriame teigiama:

„Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą“

Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #6

Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes: 1, 2, 3, 4 ir 5.

„Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.“

Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys “atsisakoma netgi mėsos“ skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos. Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #5

Prieš keletą dienų gatve.delfi.lt portale pasirodė Luko Simono Zadaracko straipsnis „Vegetarizmas: mada ar mitybos sutrikimų ženklas?“, atakuojantis vegetarišką mitybą neva dėl jos ryšio su valgymo sutrikimais. Iš pirmo žvilgsnio, straipsnis atrodo solidus, nes jo pagindas – neseniai aprašytas „Amerikos dietologų asociacijos žurnale“ 2500 mergaičių ir moterų (nuo 15 iki 23 metų amžiaus) tyrimas, kuris nustatė, kad vegetariškai besimaitinančios mergaitės ir moterys, nors ir labiau linkusios būti sveiko svorio ir turėti geresnius mitybinius įpročius nei tos, kurios valgo mėsą, turi didesnę riziką susirgti įvairiais valgymo sutrikimais.

Šis naujas mitybos įpročių tyrimas iškėlė keletą visiškai nereikalingų abejonių dėl vegetariškos dietos. Kaip pareiškė dietologė Virginia Messina, išanalizavusi tyrimo rezultatus, vegetarams šis tyrimas neturėtų kelti susirūpinimą. Kodėl? Keletas ankstesnių tyrimų parodė ne tik panašius rezultatus, bet ir tai, kad didžioji dauguma šių paauglių, tapusių „vegetarais“, jau prieš tai turėjo valgymo sutrikimų. Ekspertai nustatė, kad merginos, norėdamos sulieknėti ir pateisinti kitiems savo mažesnį svorį bei nevalgymą, naudoja „vegetarizmą“ kaip priedangą. Kitaip tariant, tai yra paprasčiausiai viena iš taktikų Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #4

Šiandien pabandysime išanalizuoti Redos Baltinaitės straipsnį „Vegetarizmas – ne visada į sveikatą“ dienraštyje „Klaipėda“; straipsnis parengtas pagal gydytojos-dietologės Aušros Jauniškytės rekomendacijas bei buvo perpublikuotas alfa.lt, delfi.lt ir bernardinai.lt svetainėse.

Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Įvairus valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.

Įvairus maistas, žinoma, svarbu, tačiau jį rekomenduojama valgyti ne tik vegetarams, bet ir visiems žmonėms. Sunku įsivaizduotį sveiką vegetarą, valgantį vien bulves ar makaronus; lygiai taip pat sunku įsivaizduoti sveiką visavalgį, apribojantį savo valgiaraštį dešrelėmis ir traškučiais. Kai kalbama apie maisto įvairumą, tai nereiškia, kad jis turi būti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės: veganai ir vegetarai turi didelį maisto pasirinkimą, o mitybos specialistų organizacijos ir sveikatos ministerijos pabrėžia, kad pilnavertiška mityba augaliniais produktais užtikrina visų būtinų medžiagų gavimą1 2. Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #3

2007 m. rugpjūčio mėnesį žurnale „Sveika“ ir delfi.lt svetainėje pasirodė Danguolės Kiškienės bei dietologės Editos Gavelinės straipsnis „Būkime vegetarai… du kartus per savaitę!“. Šiandien norime pakomentuoti kai kurias mintis, išsakytas šiame straipsnyje, nes nemažai teiginių pasirodė esą paremti pasenusia ir šiuo metu paneigta informacija arba tiesiog asmeniniais įsitikinimais, o dalis – nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais. Straipsnis, kuriame vegetarinė mityba vaizduojama kaip negatyvi, „kraštutinė“ ir pavojinga, tendecingai parenkant tik tam tikrus, „vienos medalio pusės“ faktus, nėra nei moksliškas, nei objektyvus. Tad čia išdėstysime informaciją, paneigiančius kai kuriuos straipsnio teiginius, ir be viso to, pabandysime kiek plačiau žvilgtelti į vegetarizmą.

Komentaras dėl dalies Kodėl tampama vegetarais? 

Tiesa, kad žmonės vegetarizmą daugiausiai pasirenka dėl etinių priežasčių, kai kurie dėl išpažįstamos religijos reikalavimų, o dalis – ir dėl sveikatos. Nemažai žmonių tokį pasirinkimą padaro ir dėl ekologinių aspektų, nes gyvulininkystė yra oficialiai pripažinta viena labiausiai teršiančių ūkio šakų1 (apie tai kiek plačiau žr. „Aplinkosauga prasideda nuo virtuvės“).

Komentaras dėl dalies Kodėl verta būti „žolėdžiais“?

Su sveikata susijusių argumentų už maitinimąsi vien augaliniais produktais galima pateikti ir daugiau, nei tai padarė straipsnio autorė. Vegetarinė mityba:
– sumažina daugelio rūšių vėžio riziką 2 3, ypač žarnyno4, krūties5 6, prostatos7 ir Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #2

Šiandien žvilgtelsime į internetinio dienraščio Bernardinai.lt sveikatos skyrelio straipsnį „Vegetarizmas“ (autorius: Andrius Pauliukevičius; šis straipsnis yra perspausdintas sveikatossodas.lt ir infosiauliai.lt svetainėse) bei į Rimanto Stuko trumpą straipsnelį, paskelbtą maxima.lt puslapyje ir pavadintą “Vegetarizmas – gerai ar blogai?” (šį straipsni taip pat perspausdino patiekalai.lt).

A.Pauliukevičius:

Problemų gali sukelti ir nepakeičiamų riebalinių rūgščių (…stoka)

Yra daug gerų augalinių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių (Omega-3 ir Omega-6) šaltinių, tokių kaip graikiniai riešutai, linų sėmenų, kanapių, rapsų aliejai1 2.

A.Pauliukevičius:

(Problemų gali sukelti…) vitamino D (…stoka)

Pagrindinis daugumos žmonių vitamino D šaltinis yra saulė – organizmas jį pagamina veikiamas ultravioletinių spindulių. Užtenka 10-15 minučių saulės šviesos, kuri krenta ant veido bei rankų (arba panašaus ploto kitos kūno vietos), kad pasigamintų visa reikalinga vitamino D dienos normą3. Kadangi vitaminas yra kaupiamas, pakankamai būnant saulėje pavasarį, vasarą ir rudenį, šio vitamino užtenka ir per žiemą. Be to, vitaminas D randamas Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #1

Šis įrašas – pirmasis serijoje, kurioje bus analizuojama įvairi Lietuvos mitybos specialistų ir gydytojų pateikiama informacija vegetarizmo „sveikumo“ tema. Šios serijos tikslas – kritiškai bei nuosekliai aptarti Lietuvos specialistų duodamus patarimus vegetarizmo klausimais.

Taigi, šiandien žvilgtelsime į Vilniaus visuomenės sveikatos centro svetainę bei pabandysime išanalizuoti pateiktą informaciją.

Vegetarizmo trūkumai:
Mažina suvartojamo maisto kiekį.

Vegetarizmas pats savaime suvartojamo maisto kiekio nemažina, tai individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Be to, svarbiausia maisto paskirtis yra užtikrinti maistinių medžiagų gavimą, o tai ne visada susiję su jo kiekiu.

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties.

Įvairūs ankštiniai, grūdai bei nemaža dalis riešutų ir sėklų turi pilnaverčius baltymus, kuriuose yra pakankamai visų nepakeičiamų aminorūgščių1. Mitas, kad augaliniai baltymai turi būti derinami vieno Tęsti skaitymą →