Žymos archyvas: maistas

Ką veiksi kiekvieną trečiadienį?

Informacija, kiek labiau aktuali vilniečiams (nepykite, kauniečiai ir kiti…):

Nuo š.m. vasario 4 d. kiekvieną trečiadienį, Vilniuje, prie Žemės ūkio ministerijos pastato (Gedimino prospekte iš A.Vienuolio gatvės pusės), nuo 11.00 val. iki kol išsiparduos (bet ne ilgiau kaip iki 19.00 val.) veiks Tatulos programos (kartu su Vilniaus m. savivaldybės Turto departamento Verslo ir paslaugų skyriumi) ekologinis mini turgelis.

Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad iki š.m. balandžio 18 d. tęsiasi didžiosios Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės Vilniaus Mindaugo vidurinėje mokykloje (kas antrą šeštadienį, nuo 9.00 iki 14.00 val.).

Minėtuose Tatulos programos ekologiniuose mini turgeliuose startuos keletas ūkininkų. Bus prekiaujama ekologiškais obuoliais, daržovėmis, duona ir kitais gaminiais.

Kovo 11 d., beje, mini turgelio nebus.

Reklamos pabaiga.

P.S. esantiems toli nuo mini turgelių: ir jūsų vietovėje greičiausiai yra eko-produkcijos! Nepamirškite užsukti štai čia.

***

iliustracija: sąžiningo naudojimo

Nemokamas maistas, #2

Kaip jau buvo rašyta spalio mėnesį, pasaulyje susidaro milžiniškos maisto (ir ne tik) atliekos. Yra kažkas keisto tame, kad vienoje pasaulio dalyje šiukšlių konteineriai prisikrauna vis dar kuo puikiausiai valgomu maistu, o kitur žmonės krenta kaip musės neturėdami ko valgyti. Žinoma, ką ten paprastam lietuviui iki badaujančio afrikiečio – gi net ekonominė krizė dabar, nei naujesnės mašinos nusipirkt neįgalime, nei į kiną ar šokius nenuesi taip dažnai. Tačiau pasaulis turbūt nebūtų toks įdomus, jei visi būtume panašūs – vis tik yra tokių žmonių, kuriems ne savo problemos – ne vis vien, nes, galų gale, nemaža badaujančių šalių rūpėsčių dalis atsirado būtent dėl „civilizuoto“ pasaulio politikos ir ekonominio Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos išnaudojimo – gal mes, kurie ne Vakarų politikai ir ne kariūnai, ne patys kalčiausi (mes tik remiam kai kuriuos verslus perkant daiktus, pigiai pagamintus Trečiojo pasaulio šalyse, kur darbuotojai dažnai neturi jokių garantijų ir gauna daugiausiai šimtadalį nuo pagaminto produkto kainos), tačiau mes visi esame tam tikros kultūros dalis, ir yra visai normalu nesigėdyti ar nesibaidyti tam tikro atsakingumo už savo valstybės politiką ar net už savo tradicijas.

Tokių žmonių, kuriems ne vis vien, visalaik yra tarp mūsų  – ir tai nėra vien (ir net ne daugiausia) turtuoliai, kurie sąžinės prabūdimo minutę ištraukia keletą savo milijonų ir Tęsti skaitymą →

Suvalgom planetą?

Perpublikuojame kolegos Janio Brizgos iš Latvijos straipsnį, kuris pasirodė tinkamas tinklaraščio tematikai. Smagaus skaitymo!

Mėsos gaminiai ir automobiliai yra klimato kaitos priežastis. Duona yra ežerų ir upių užžėlimo priežastis. Kaitrinės lemputės „kaltos“ dėl rūgščių lietų. Drabužių ir baldų pramonė didina ozono skyles, mineralinės trąšos – skleidžia toksinę taršą.

Šiuos faktus vardina įvairios Europos organizacijos, tiriančios vartojimo poveikį aplinkai. Tyrimuose minima, kad maistas ir gėrimai, transportas ir būstas turi didžiausią įtaką gamtai, t.y. 70-80 proc. viso poveikio, jei omenyje turėsime tiek gamybą, tiek naudojimą, tiek utilizaciją. 22 prekių ir paslaugų grupės sudaro pusę viso aplinkai daromo poveikio. Septynios iš jų Tęsti skaitymą →

Nemokamas maistas

Pasaulyje kasdien išmetamos tonos gero, vis dar tinkamo vartojimui maisto. Nors sunku pasakyti, kokia yra pasaulinė statistika (kai kurie šaltiniai teigia, kad išmetamo maisto kiekis išsivysčiusiuose šalyse gali siekti 40% viso pagaminto maisto), yra apskaičiuota, kad JAV per metus sąvartynuose atsiduria 29 mln. tonų maisto produktų, o Didžiojoje Britanijoje – 3.6 mln. Ir tai nepaisant fakto, kad 850 milijonų žmonių šiuo metu badauja arba kenčia nuo nepakankamo maitinimosi.

Maistą išmeta visi, pradedant paprastais žmonėmis, baigiant parduotuvėmis, restoranais ar didmeninės prekybos vietomis. Žinoma, paprasti gyventojai dažniausiai išmeta tai, kas jau tinkama tik į kompostą, mažos parduotuvės taip pat stengiasi taupyti ir neužsakyti tiek prekių, kad vėliau jas reikėtų išmesti, bet didžiųjų prekybos centrų šiukšlių konteineriai neretai prisipildo dar gerų ir tinkamų vartoti produktų. Toks švaistymas sunkiai suvokiamas arba tuo net sunku patikėti, kol Tęsti skaitymą →

Eko-nomikos padėtis

Jei jau mes esame priklausomi nuo naftos, pirmas dalykas, kurį, atrodo, mes neišvengiamai turime padaryti galvojant apie ateitį ir didėjantį energijos bei kuro poreikį, yra pripažinti, kad mes susidūrėme su rimta problema. Kylant naftos kainoms, naujų, atsinaujinančių energijos šaltinių išvystimas tampa svarbesniu uždaviniu nei tai buvo kada nors iki šiol. Tačiau šių alternatyvų paieška, kartu su klimato kaitos veiksniais, sukuria spaudimą kitiems būtiniausiems dalykams – pvz., maistui.
Pasaulyje yra dalykų, kurie vystosi gerai ir harmoningai. Šiuo momentu ekonomika nėra vienas iš jų.

Tamsus ir kiek apokaliptinis filmukas „State of the eco-nomy“ iš e-žurnalo GOOD:

Vegetariška mugė 2008

Ką tik praūžė didžiausia Skandinavijoje vegetariškų prekių mugė Vegomässan 2008. Viskas vyko pačiame Stokholme centre, vienos galerijos patalpose.

Lankytojų buvo tiek daug (pagal parduotų bilietų skaičių – 2500 per 8 valandas), kad nemažai jų turėjo gerą pusvalandį (ar igiau?) laukti eilėje, kad patekti į vidų.

O viduje… galima buvo pasimėgauti naujų, dar nematytų vegetariškų produktų degustacija (atrodo, kad absoliuti dauguma prekių buvo vis tik vien augalinės kilmės); ant scenos pamatyti veganus-virėjus ir jų kulinarinių gebėjimų šou, atskleidžiantį pubikai veganiškos virtuvės paslaptis; čia taip pat buvo kalbų apie laboratorijose auginamą mėsą; galima buvo taip pat gauti atsakymus į visus klausimus, pvz.,  kokius ir kada prieskonius yra geriausia naudoti vegetariško maisto ruošimo procese, kaip užsiauginti raumenis maitinantis vien augaliniu maistu, ir pan. Tęsti skaitymą →

Aplinkosauga prasideda nuo virtuvės

Sausio pradžioje vykusios spaudos konferencijos metu Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) vadovas Rajendra Pachauri paragino žmones prisidėti prie kovos su klimato kaita sumažinant mėsos vartojimą. Viena didžiausių aplinkosaugos grupių Greenpeace prieš kelias savaites išleistame pranešime taip pat teigia, jog „tapimas vegetaru arba bent jau mažesnis mėsos produktų suvartojimas padarytų teigiamą įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui“.

Nukersti miškai
ccfoto: Jonathan Talbot / World Resources Institute Staff

Už klimato kaitos tyrinėjimus Nobelio Taikos premiją gavęs Al Gore (nors ir dažnai prieštaringai vertinamas) savo knygoje „Nepatogi tiesa“ (angl. Inconvenient Truth) rašo, kad „mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprią įtaką mažinant CO2 patekimą į atmosferą ir išsaugotų milžiniškus kiekius vandens bei kitų gamtos resursų“. Jungtinių Tautų (JT) organizacija savo naujausiame pranešime apie planetos ekologinę situaciją „GEO-4“ teigia, kad „sumažėjęs gyvūninių produktų vartojimas galėtų turėti ryškią teigiamą įtaką tiek žmonių sveikatai, tiek ir aplinkai“. Tęsti skaitymą →

Kova už ekologinius mokesčius gyvūniniams produktams

Vasario 5 d. vietinė eko-aktyvistų grupė Klimax bei mūsų Švedijos maisto ir aplinkos informacija organizavo protesto akciją prie didžiausio Švedijoje mėsos gamintojo „Scan“ ofiso Stokholme. Šiuo metu vykdome kampaniją už papildomų mokesčių įvedimą gyvūninės kilmės produktams.

Protestas
foto: Klimatet.org

Nors gyvulininkystės sektorius, anot Jungtinių Tautų ataskaitos, yra atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei visas transportas!), gyvūniniams produktams Švedijoje yra taikomas tik bendras maisto produktų pridėtinės vertės mokestis: 12%. Palyginimui, benzinas Švedijoje yra apmokestinamas 150% (energijos, CO2 bei pridėtinės vertės mokesčiai). Tęsti skaitymą →

Bado problema

Šiandien, besikapstydamas „augalininkystės PRIEŠ gyvulininkystę” bei ekonomiškai teisingo maisto paskirstymo argumentuose, radau tokį faktą:

Kas 5 sekundes dėl bado arba nepakankamo maitinimosi miršta 1 vaikas.

Alkanaujantys arba vargingai gyvenantys vaikai - gan įprastas Afrikos šalių vaizdasTai mane tiesiog pribloškė. Kol aš sotus ir aprengtas bei su stogu virš galvos rašau šias eilutes, o jūs jas skaitote, tai šiuo metu vienas po kito – kas kelias sekundes – dėl maisto trūkumo pasaulyje miršta žmonės, daugumą kurių sudaro būtent vaikai. Tai yra, aišku, aš ir anksčiau žinojau, kad miršta žmonės nuo bado, ir kad jų yra ne vienas ir ne du. Bet…. žinoti yra viena, o suvokti – kita. Šiandien aš pagaliau suvokiau, kad kol aš ramiai papusryčiavau, suvalgiau pietus, o vakare dar nepatingėjau įgrūsti 2 lėkštes vakarienės – tai per visą dieną nuo bado mirė 16‘000 vaikų! Tuo pačiu metu Pasaulio maisto programa (World Food Programme, WFP) teigia, kad pasaulyje yra užtektinai maisto, kad pramaitinti visus badaujančius žmones – ir ne maisto trūkume esmė, o labiau jo pasiskirstyme. Tęsti skaitymą →