Žymos archyvas: moralė

Moralė ir jos evoliucija per veganizmo-ateizmo požiūrių koreliaciją

Žmogaus žinios, moralė ir sąmonėIlgą laiką maniau, jog moralė yra natūraliai duota kiekvienam ir tą suteikia Dievas kiekvienam savo tvariniui. Niekad neabejojau, kad esu neteisi ar nežinau, nebent tai būdavo akivaizdu ir man.

Vėliau suabejojau Dievo buvimu. Todėl pradėjau manyti, kad nesuprantu moralės, nes ji atrodė lyg diktatas, neatitinkantis vidinių mano nuostatų. Jau neminint Sodomos ir Gomoros, gyvūnų laikymas žemesnėmis būtybėmis, pagarba bet kuriai žmogaus sakomai nuomonei, net, jei ji iš smės yra pavojinga kažkieno sveikatai bei gyvybei. Noras savo gyvenime tapti vis geresniu, toleruoti net netoleranciją man visad atrodė šiek tiek „dieviška“, nes neįgyvendinama ir labai painu… tarsi savo valia bandytum mažiau vertinti save, nes kažkas mano, jog esi blogas, daug labiau blogesnis už tokį, kuris nusipelnytų ne tik pagarbos, bet ir supratimo ir pan. Nes tokia nuomonė yra kito žmogaus, kurią reikia gerbti ir bandyti suprasti, nes kiekvieną gyvenimo dieną rekia stengits tapti geresniu… Visa tai atrodydavo tiek absurdiška ir tiek painu, kad manydavau, jog esu amorali, t.y. nesuprantanti moralės ir kam ji tokia egzistuoja.

Nuo kovo pabaigos maždaug vis paskaitydavau Richard Dawkins knygą „Dievo iliuzija“ leistą Lietuvoje įkurtos VegaLine leidyklos (vienas iniciatorių – mano bičiulis Julius Mikalajūnas). Knyga parašyta tokiame puikiame ir tirštame faktų, teorijų, filosofijos bei humoro stiliuje, jog ilgainiui „prilipau“ prie šio veikalo. Supratau, jog esu morali ir, pasirodo, netgi kiek pralenkusi savo moraliniais įsitikinimais daugumą žmonių, kaip ir dažnas mano artimesnis bičiulis ar bendramintis, kuriuos palaikau, kaip ir jie mane. Gegužės gale „teko“ kiek pasirgti, todėl mintis, kurią noriu užrašyti subrendo dar labiau.

Įžangai dar noriu pasakyti, jog visuomet iki šios knygos autoriaus mokslinės patirties sužinojimo maniau, jog Tęsti skaitymą →

Bado problema

Šiandien, besikapstydamas „augalininkystės PRIEŠ gyvulininkystę” bei ekonomiškai teisingo maisto paskirstymo argumentuose, radau tokį faktą:

Kas 5 sekundes dėl bado arba nepakankamo maitinimosi miršta 1 vaikas.

Alkanaujantys arba vargingai gyvenantys vaikai - gan įprastas Afrikos šalių vaizdasTai mane tiesiog pribloškė. Kol aš sotus ir aprengtas bei su stogu virš galvos rašau šias eilutes, o jūs jas skaitote, tai šiuo metu vienas po kito – kas kelias sekundes – dėl maisto trūkumo pasaulyje miršta žmonės, daugumą kurių sudaro būtent vaikai. Tai yra, aišku, aš ir anksčiau žinojau, kad miršta žmonės nuo bado, ir kad jų yra ne vienas ir ne du. Bet…. žinoti yra viena, o suvokti – kita. Šiandien aš pagaliau suvokiau, kad kol aš ramiai papusryčiavau, suvalgiau pietus, o vakare dar nepatingėjau įgrūsti 2 lėkštes vakarienės – tai per visą dieną nuo bado mirė 16‘000 vaikų! Tuo pačiu metu Pasaulio maisto programa (World Food Programme, WFP) teigia, kad pasaulyje yra užtektinai maisto, kad pramaitinti visus badaujančius žmones – ir ne maisto trūkume esmė, o labiau jo pasiskirstyme. Tęsti skaitymą →