Žymos archyvas: nepakeičiamos aminorūgštys

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #7

Vakar Delfi ir Lietuvos Ryto svetainėse pasirodė straipsniai, pavadinti “Kontrolierė sukritikavo vegetariškai vaikus maitinančius tėvus“ ir “Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama“. Šiandien juos papildė Kauno Diena, saviškį pavadinusi “Vaikų vegetarų nebūna“. Visi trys paremti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės keliamu susirūpinimu, jog tėvai, maitindami vaikus augaliniu maistu, elgiasi neatsakingai ir neatlieka jiems priklausančios pareigos užtikrinti sveika savo atžalų augimą ir vystymąsi. Kaip pagrindinis argumentas cituojamas Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko Almanto Kranausko pranešimas, kuriame teigiama:

„Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą“

Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #3

2007 m. rugpjūčio mėnesį žurnale „Sveika“ ir delfi.lt svetainėje pasirodė Danguolės Kiškienės bei dietologės Editos Gavelinės straipsnis „Būkime vegetarai… du kartus per savaitę!“. Šiandien norime pakomentuoti kai kurias mintis, išsakytas šiame straipsnyje, nes nemažai teiginių pasirodė esą paremti pasenusia ir šiuo metu paneigta informacija arba tiesiog asmeniniais įsitikinimais, o dalis – nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais. Straipsnis, kuriame vegetarinė mityba vaizduojama kaip negatyvi, „kraštutinė“ ir pavojinga, tendecingai parenkant tik tam tikrus, „vienos medalio pusės“ faktus, nėra nei moksliškas, nei objektyvus. Tad čia išdėstysime informaciją, paneigiančius kai kuriuos straipsnio teiginius, ir be viso to, pabandysime kiek plačiau žvilgtelti į vegetarizmą.

Komentaras dėl dalies Kodėl tampama vegetarais? 

Tiesa, kad žmonės vegetarizmą daugiausiai pasirenka dėl etinių priežasčių, kai kurie dėl išpažįstamos religijos reikalavimų, o dalis – ir dėl sveikatos. Nemažai žmonių tokį pasirinkimą padaro ir dėl ekologinių aspektų, nes gyvulininkystė yra oficialiai pripažinta viena labiausiai teršiančių ūkio šakų1 (apie tai kiek plačiau žr. „Aplinkosauga prasideda nuo virtuvės“).

Komentaras dėl dalies Kodėl verta būti „žolėdžiais“?

Su sveikata susijusių argumentų už maitinimąsi vien augaliniais produktais galima pateikti ir daugiau, nei tai padarė straipsnio autorė. Vegetarinė mityba:
– sumažina daugelio rūšių vėžio riziką 2 3, ypač žarnyno4, krūties5 6, prostatos7 ir Tęsti skaitymą →

Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #1

Šis įrašas – pirmasis serijoje, kurioje bus analizuojama įvairi Lietuvos mitybos specialistų ir gydytojų pateikiama informacija vegetarizmo „sveikumo“ tema. Šios serijos tikslas – kritiškai bei nuosekliai aptarti Lietuvos specialistų duodamus patarimus vegetarizmo klausimais.

Taigi, šiandien žvilgtelsime į Vilniaus visuomenės sveikatos centro svetainę bei pabandysime išanalizuoti pateiktą informaciją.

Vegetarizmo trūkumai:
Mažina suvartojamo maisto kiekį.

Vegetarizmas pats savaime suvartojamo maisto kiekio nemažina, tai individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Be to, svarbiausia maisto paskirtis yra užtikrinti maistinių medžiagų gavimą, o tai ne visada susiję su jo kiekiu.

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties.

Įvairūs ankštiniai, grūdai bei nemaža dalis riešutų ir sėklų turi pilnaverčius baltymus, kuriuose yra pakankamai visų nepakeičiamų aminorūgščių1. Mitas, kad augaliniai baltymai turi būti derinami vieno Tęsti skaitymą →