Apie tai, kaip JT konferencijoje, COP15, buvo stumiami verslui naudingi „sprendimai“ – pasakojimas iš Kopenhagos.

Į Kopenhagą protestuoti važiavau su mintimi, kad nesvarbu, kiek procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų politikai nuspręs sumažinti, tai nieko nepakeis, jei ir toliau emisijų mažinimo mechanizmai bus tokie patys ar panašūs kaip iki šiol. Tarkim, prekyba taršos leidimais. Korporacijos atstovai atvyksta į trečiąją šalį, išvaro vietines (angl. indigenous) bendruomenes iš jų šimtus metų gyventų vietų, iškerta senus miškus ir pasodina savus, už tai gaudama leidimą ir toliau išgavinėti naftą. Tai neva vienas miškų išsaugojimo būdų. Prekyba taršos leidimais taip pat susijusi su „Švaraus vystymosi mechanizmu” (angl. Clean Development Mechanism), kai vietinius žmones išvarius iš jų žemių pastatoma vėjo jėgainių, o jas pastačiusi įmonė gauna leidimą toliau teršti „namie”.

Tik atvykus į Kopenhagą nusprendžiau Tęsti skaitymą →