Žymos archyvas: Švedija

Su šūdu bake – už žalią miestą!

Stokholmo autobusas
ccClaudio.Ar

Taip, toks yra naujasis Stokholmo autobusų kompanijos šūkis.
Reikalas tas, kad dalis šio miesto autobusų dabar naudoja stokholmiečių ekskrementus kaip kurą. Mes esame suinteresuoti naudoti biodujas, – sako Örjan Lönngren iš kompanijos aplinkos administracijos. – Tai paprasta technologija, kurią nebrangu panaudoti.
Šitaip naudojant stokholmiečių išmatas yra išsaugojami 2 milijonai litrų dyzelino bei 5 500 tonų anglies dioksido per metus – tai yra visai nemažai. Kaip gi visa tai veikia?
Po gyventojo apsilankymo tualete fekalijos keliauja į vieną iš miesto nuotekų valymo įrenginių. Toliau visos atliekos fermentuojasi dideliuose konteineriuose ir yra paverčiamos į metaną, arba biodujas.  Šiuo metu šį kurą panaudoja maždaug 50 Stokholmo miesto autobusų, bet jų skaičius turėtų augti netolimoje ateityje.
Stokholmas Stokholmu, tačiau ir Lietuvoje buvo ir, tikėsimės, iki šiol bandoma diegti ekologiškas idėjas visuomeniniam tranportui (Vilnius, Kaunas…). Jei kas nors daugiau apie tai žino, praneškite.

Kas įdomesnio?

Kaip mus mato paukščiai....Namai. Birželio 5-ąją, pažymint Pasaulinę aplinkos dieną, buvo rodomas prancūzų fotografo ir dokumentininko Yann Arthus-Bertrand filmas „Namai” – tai ilgametražis filmas apie Žemės grožį bei… apie mūsų daromą žalą jai (tai yra mūsų namams!) ir būtinybę išsaugoti tai, ką turime ir ką norime palikti mūsų vaikams. Kas dar šio filmo nematė, tai gali patogiai padaryti štai čia. Tačiau „viską jau žinantiems“ filmas nieko naujo nepasakys, o abejojantiems faktų ir mokslinių pranašysčių tikslumu beliks tik parašyti kritišką recenziją.

Piratpartiet.svgEP rinkimai. Švedų Piratų partija, susikūrusi prieš mažiau nei 4 metus,  savo šalyje sugebėjo surinkti 7,1% rinkėjų balsų ir užtikrinti 1+1 mandatus Europos Parlamente („+1“ kol kas reiškia dalyvavimą stebėtojo teisėmis). „Piratai“ kovoja už skaitmeninį privatumą piliečių gyvenime, nori legalizuoti duomenų apsikeitimo tinklus ir reformuoti autorinių teisių įstatymus. Tai – sąlyginai geros naujienos mėgstantiems parsisiųsti kokį filmą, ir blogos – įrašų ir kitoms multimilijoninių kapitalų kompanijoms… Įdomu tai, kad Piratų partija stebėtinai greitai plečiasi visoje Europoje ir jau turi pasiekėjus net ir Lietuvoje, tad jei Tęsti skaitymą →

Nauja EP klimato rezoliucija kalba ir apie gyvulininkystę

Slaughtered pigsES Parlamentas priėmė naują klimato kaitos rezoliuciją „2050 m. – ateitis prasideda šiandien“, kurioje viena iš adresuotų problemų yra neigiama mėsos pramonės įtaka aplinkosaugai ir klimatui. Pirmiausiai pripažįstama, kad grūdų ir sojos, skirtų gyvulių pašarams, auginimas yra atsakingas už esminių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; buvo nutarta labiau atsižvelgti į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2006 metų lapkričio mėnesio pranešimo „Livestock’s long shadow“ rekomendacijas (šioje ataskaitoje teigiama, kad gyvulininkystės pramonė atsakinga už 18% visų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą); taip pat buvo nutarta ieškoti būdų pereiti nuo intensyvios gyvulininkystės link darniuoju vystymusi paremtos ūkinės veiklos; per rezoliucijos aptarimą buvo pažymėta, kad tuo pat metu turėtų būti skatinamas mėsos vartojimo mažinimas, ypač industrinėse šalyse. 162 Europos Parlamento nariai balsavo už tai, kad būtų aiškiai apibrėžti būdai ir rekomendacijos mažinti mėsos vartojimą Europos Sąjungoje; tiesa, kol kas ES Parlamentas nesiryžta imtis drąstiškų ir taip reikiamų, anot įvairių aplinkosauginių grupių, reikalavimų griežtinti gyvulininkystės sektoriaus veiklą.

Šiandien Švedijos parlamente vyks organizuotas kairiųjų frakcijos seminaras dėl gyvulininkystės įtakos klimatui. Tai jau nebe pirmą kartą, kai neigiama gyvulininkystės įtaka aplinkosaugai ir klimatui yra aptariama aukščiausiame politiniame lygyje – daugelis direct action aktyvistų spėja, kad viena iš priemonių mažinti mėsos vartojimą – mėsos mokesčiai – yra tik laiko klausimas.

***
cc Igualdad Animal | Animal Equality

Ekologiniai mėsos mokesčiai

KažkasKažkodėl tapo įprasta matyti, kad kai pasaulis žengia vieną žingsnį pirmyn, Lietuva žengia vieną atgal. Taip galima įvertinti Seimo sprendimą siūlyti mažinti mokesčius mėsai ir jos gaminiams. Nepaisant to, kad vis daugiau pasaulio aplinkosauginių organizacijų praneša apie gyvūninių produktų gamybos žalą mūsų Žemės resursams, o Jungtinės Tautos pradeda raginti politikus imtis aiškių reformų, Seimo nariai (kaip visada?) siūlo eiti priešinga kryptimi, motyvuodami naujų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų įvedimą galimu mėsos kainų sumažėjimu, darbo vietų atsiradimu, ir kas juokingiausia, „suvienodėjimu konkurencinių sąlygų su turgaus prekeiviais“ (tiesą sakant, tikrai sunku patikėti, kad konkurencinės, tarkim, „Maximos“ ir turgaus prekeivių sąlygos realybėje yra vienodos, o dar sunkiau patikėti, kad siekiama didelių, pelningų įmonių dar didesnio pasipelnijimo). Pataisų iniciatorius V.Kurbauskis tvirtina, kad įvedus 5 proc. tarifą atšaldytai mėsai per 2003-2006 metus mėsos suvartojimas išaugo net 1,5 karto – lyg tai būtų kuo didžiuotis: gal tiesiog Lietuvos politikai (nors iš tikrųjų, ne tik Lietuvos) nėra susipažinę su įvairiomis publikacijomis gyvulininkystės tema, nurodančiomis jos neefektyvumą naudojant Žemės resursus bei maitinant sparčiai augančią žmonių populiaciją? Tęsti skaitymą →

Miesto indėnai

Jau kurį laiką Skandinavijos didmiesčiuose veikia vadinamieji „miesto indėnai“, pasirinkę labai savotišką ir kiek kontraversišką protesto formą savo eko-idėjoms išreikšti. Vakarais jie susirenka mažomis grupėmis ir traukia… nuleidinėti džipams padangas. Be to, ant automobilio priekinio stiklo jie palieka laišką džipo savininkui – raštelyje jie mandagiai paaiškina savo veiksmus ir paragina vairuotojus naudotis visuomeniniu transportu (žr. laiško lietuvišką vertimą apačioje).

pysning2.jpg
foto: Asfaltsdjungelns Indianer

Taip žalieji aktyvistai įspėja vairuotojus apie tai, kad automobilių, ypač didesnių ir galingesnių (pvz., LandCruiser, Hummer) savininkai yra atsakingi už klimato kaitą. Vieni svarbiausių aktyvistų tikslų yra sumažinti visureigių pardavimus bei priversti didesnius automobilius pasitraukti iš miestų gatvių. Iš tiesų, kam reikalingi džipai, skirti bekelei, mieste? Maža to, kad visureigiai ryja labai daug kuro (o Žemės resursai, žinoma, nėra begaliniai), jie taip pat į atmosferą dažnai išmeta dvigubai daugiau anglies dioksido, nei vidutinis automobilis.

Šių eko-protestų pradininkai yra stokholmiečiai-aktyvistai, susibūrę į iniciatyvinę grupę pavadinimu „Asfaltuotų džiunglių indėnai“ (Asfaltsdjungelns Indianer). Jie turi savo svetainę, kurioje atvirai rašo, kaip reikia veikti per tokias akcijas, kiek džipų jie “neutralizavo” tą ar aną dieną, ir pan. Tęsti skaitymą →

Skridimas žudo – partizaninė Švedijos klimato aktyvistų kampanija

Švedijos klimato aktyvistų grupė Klimax, žinoma dėl savo kampanijų prieš auto pramonę, avialinijas ir gyvulininkystės sektorių, per pastaruosius mėnesius apklijavo daugumą reklaminių aviacijos kompanijų plakatų lipdukais su tekstu „Skridimas žudo“.

Skristi ar ne?
cc foto: Green-blog.org

Lipdukai yra analogiški tiems, kurie yra klijuojami ant cigarečių pakuočių („Rūkymas žudo“ ir kt.), įspėjant pirkėją dėl pavojaus, kurį cigaretės gali sukelti sveikatai.

Su tokiais tekstais kaip „Skridimas žudo“ ir „Skridimas prives prie klimato chaoso“ ši kampanija yra tikrai įdomi pilietinė iniciatyva, kuri gali priversti kai kuriuos žmones sustoti ir susimąstyti.

Simon Retallack iš Jungtinės Karalystės Viešosios politikos tyrinėjimo instituto (IPPR) sako, kad jam visai patinka tokio eko-aktyvizmo mintis, kai įspėjantys apie ekologines problemas lipdukai yra klijuojami ant atitinkamų komercinių skelbimų:

Mes žinome, kad rūkaliai pastebi įspėjimus ant cigarečių; mes turime spręsti mūsų pripratimą prie skridimo panašiu principu.

Bet jei mes norime pakeisti žmonių elgesį, tokios kampanijos turi taip pat informuoti žmones apie alternatyvas skrydžiams bei padėti sudaryti tikrąją skrydžių kainą rinkoje – tokią, kuri atspindėtų esamą poveikį aplinkai.

Simon Retallack pasisako už aukštesnius oro uosto mokesčius, įtraukiant apmokestinimą už CO2 emisijas. Ir dar: bet kuris keleivis, nelinkęs prisidėti prie mokėjimo už ekologiją, „turi būti priverstas apskritai atsisakyti skrydžio“.

Įdomu, kada ir Lietuvoje atsiras panašių kampanijų?

Kova už ekologinius mokesčius gyvūniniams produktams

Vasario 5 d. vietinė eko-aktyvistų grupė Klimax bei mūsų Švedijos maisto ir aplinkos informacija organizavo protesto akciją prie didžiausio Švedijoje mėsos gamintojo „Scan“ ofiso Stokholme. Šiuo metu vykdome kampaniją už papildomų mokesčių įvedimą gyvūninės kilmės produktams.

Protestas
foto: Klimatet.org

Nors gyvulininkystės sektorius, anot Jungtinių Tautų ataskaitos, yra atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei visas transportas!), gyvūniniams produktams Švedijoje yra taikomas tik bendras maisto produktų pridėtinės vertės mokestis: 12%. Palyginimui, benzinas Švedijoje yra apmokestinamas 150% (energijos, CO2 bei pridėtinės vertės mokesčiai). Tęsti skaitymą →