Žymos archyvas: Transportas

Ekologiškas transportas

Kai savo studentams sakau, kad žmogus išsivystė iš dumblio, tai niekas tam neprieštarauja. O kai pasakau, kad jis atsirado iš beždžionės tai kyla didžiulės diskusijos ir ideologinės kovos. (Antropologijos profesorius Ciuriche)

Vaikščiuokime!

Taip yra ir su ekologija transporto srityje. Kai sakoma, kad ekologiškiausia yra vaikščioti pėsčiomis ir nenaudoti jokio automobilio, tai visi kaip ir sutinka su tuo. Tačiau kai užduodamas klausimas: „kuri transporto priemonė yra ekologiškiausia?“, tai kyla didžiulės diskusijos. Tęsti skaitymą →

Švarus ir jaukus miestas – mokesčių dėka?

Kinijos vyriausybė paskelbė apie planus išimti iš Pekino gatvių 1 milijoną transporto priemonių – pradedant liepos 20-ąją. Taip norima sumažinti oro užterštumą (bei atsikratyti smogų) per šių metų Olimpines žaidynes, kurios prasideda rugpjūčio 8-ąją. Kinija taip pat paskelbė, kad šalies kuro kainos bus pakeltos 18 procentų. Visos šios priemonės turėtų leisti sportininkams kvėpuoti šiek tiek geresniu oru per vasaros žaidimus. Vis gi Australijos lengvosios atletikos komanda kartu su Kanados atletų komanda nedalyvaus atidarymo ceremonijoje būtent dėl to, kad labai susirūpino dėl tokio užteršto oro įtakos sveikatai ir gebėjimui varžytis.
Milijono automobilių pašalinimas iš Pekino gatvių apims ir 70% visų vyriausybinių ir valstybės valdomų transporto priemonių: Pekino valdžia nutarė tik būtiniausioms reikmėms naudoti tarnybinius automobilius. Tęsti skaitymą →

Velotaksi ir aktyvizmas prieš 4×4

Vienas iš galimų sprendimų mažinant triukšmą, kamščius ir CO2 taršą mieste galėtų būti velomobilių ir velotaksi populiarinimas. Štai Stokholmas neseniai tapo dar vienu miestu, kur šiltesniu metų laiku vietoje įprastos kelionės automobiliu iš taško A į tašką B galima nuvažiuoti štai tokiu taksi:


ccfoto: green-blog.org

Tokių taksi jau yra Toronte, Dubline, Berlyne, Niujorke, Barselonoje, Berline, Tokijuje, Seule, Helsinkyje, Romoje, Atėnuose, Kopenhagoje, Londone, Vienoje, Milane, Taline, ir, kaip bebūtų keista, įdėja yra bandoma ir Vilniuje (žr. nuotrauką žemiau) – tiesa, kainos Lietuvoje yra beveik skandinaviškos: už 15 pasivažinėjimo minučių reikia pakloti 10 LTL, tuo tarpu Stokholme (kur vidutinis uždarbis siekia 9,800 LTL) kaina tėra 40 švediškų kronų (mažiau nei 15 LTL). Tęsti skaitymą →

Eko-karnavalas | #7

Šiandien „tarptinklaraštinis“ projektas Eko-karnavalas svečiuojasi „Gyventi sąmoningai“ bloge (ačiū Ramūnui iš Ekoblogo už šią suteiktą galimybę). Eko-karnavalas yra progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio penkioliktąją (15) dieną.

***

Traukiniai, ypač Skandinavijoj, yra nepalyginamai labiau eko-draugiški už lėktuvus ir automobiliusKoks transportas yra eko-draugiškesnis? Ar traukiniai iš tiesų gali būti gera eko-alternatyva? Jei mes kalbėtume apie Skandinaviją, tada taip! Štai Švedijoje faktiškai visi traukiniai yra varomi elektros; visa ši elektra atkeliauja iš hidroelektrinių bei vėjo jėgainių, o tai reiškia, kad elektros gamyba Švedijos traukiniams sukelia tik minimalias CO2 ir kitų šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, vieno asmens kelionė traukiniu tarp Stokholmo ir Geteborgo teprilygsta 3(+) mililitrų benzino anglies dioksido emisijai (0.0026 kg CO2). Palyginimui, tokia pat vieno asmens kelionė autobusu jau išmestų 20.51 kg CO2, automobiliu – 44.57 kg CO2, o lėktuvu – net 66.38 kg CO2! Kelionės elektriniais traukiniais šioje šalyje atitinka Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos Gero ekologinio pasirinkimo – vienos rimčiausių eko-žymėjimo sistemų pasaulyje – kriterijų. Visa tai nereiškia, kad geležinkeliai neturi jokio poveikio aplinkai. Tam tikros operacijos, valymai ir pan. reikalauja įvairių chemikalų, o dalis krovininio vežimo yra atliekama dyzeliniais traukiniais, kurie turi aukštesnes emisijas. Tačiau bendrai paėmus, Švedijos geležinkelių vadovų politika atrodo pavyzdiniai „žalia“ – palyginimui, Lietuvos geležinkeliai apskritai neturi jokios aplinkosauginės politikos. Kol kas?

Įdomu taip pat pažymėti, kad 37% švedų prisipažino, jog klimato debatai pakoregavo jų kelionių planus ir privertė vietoj skrydžio pasirinkti kelionę traukiniu. Tęsti skaitymą →

Miesto indėnai

Jau kurį laiką Skandinavijos didmiesčiuose veikia vadinamieji „miesto indėnai“, pasirinkę labai savotišką ir kiek kontraversišką protesto formą savo eko-idėjoms išreikšti. Vakarais jie susirenka mažomis grupėmis ir traukia… nuleidinėti džipams padangas. Be to, ant automobilio priekinio stiklo jie palieka laišką džipo savininkui – raštelyje jie mandagiai paaiškina savo veiksmus ir paragina vairuotojus naudotis visuomeniniu transportu (žr. laiško lietuvišką vertimą apačioje).

pysning2.jpg
foto: Asfaltsdjungelns Indianer

Taip žalieji aktyvistai įspėja vairuotojus apie tai, kad automobilių, ypač didesnių ir galingesnių (pvz., LandCruiser, Hummer) savininkai yra atsakingi už klimato kaitą. Vieni svarbiausių aktyvistų tikslų yra sumažinti visureigių pardavimus bei priversti didesnius automobilius pasitraukti iš miestų gatvių. Iš tiesų, kam reikalingi džipai, skirti bekelei, mieste? Maža to, kad visureigiai ryja labai daug kuro (o Žemės resursai, žinoma, nėra begaliniai), jie taip pat į atmosferą dažnai išmeta dvigubai daugiau anglies dioksido, nei vidutinis automobilis.

Šių eko-protestų pradininkai yra stokholmiečiai-aktyvistai, susibūrę į iniciatyvinę grupę pavadinimu „Asfaltuotų džiunglių indėnai“ (Asfaltsdjungelns Indianer). Jie turi savo svetainę, kurioje atvirai rašo, kaip reikia veikti per tokias akcijas, kiek džipų jie “neutralizavo” tą ar aną dieną, ir pan. Tęsti skaitymą →

Skridimas žudo – partizaninė Švedijos klimato aktyvistų kampanija

Švedijos klimato aktyvistų grupė Klimax, žinoma dėl savo kampanijų prieš auto pramonę, avialinijas ir gyvulininkystės sektorių, per pastaruosius mėnesius apklijavo daugumą reklaminių aviacijos kompanijų plakatų lipdukais su tekstu „Skridimas žudo“.

Skristi ar ne?
cc foto: Green-blog.org

Lipdukai yra analogiški tiems, kurie yra klijuojami ant cigarečių pakuočių („Rūkymas žudo“ ir kt.), įspėjant pirkėją dėl pavojaus, kurį cigaretės gali sukelti sveikatai.

Su tokiais tekstais kaip „Skridimas žudo“ ir „Skridimas prives prie klimato chaoso“ ši kampanija yra tikrai įdomi pilietinė iniciatyva, kuri gali priversti kai kuriuos žmones sustoti ir susimąstyti.

Simon Retallack iš Jungtinės Karalystės Viešosios politikos tyrinėjimo instituto (IPPR) sako, kad jam visai patinka tokio eko-aktyvizmo mintis, kai įspėjantys apie ekologines problemas lipdukai yra klijuojami ant atitinkamų komercinių skelbimų:

Mes žinome, kad rūkaliai pastebi įspėjimus ant cigarečių; mes turime spręsti mūsų pripratimą prie skridimo panašiu principu.

Bet jei mes norime pakeisti žmonių elgesį, tokios kampanijos turi taip pat informuoti žmones apie alternatyvas skrydžiams bei padėti sudaryti tikrąją skrydžių kainą rinkoje – tokią, kuri atspindėtų esamą poveikį aplinkai.

Simon Retallack pasisako už aukštesnius oro uosto mokesčius, įtraukiant apmokestinimą už CO2 emisijas. Ir dar: bet kuris keleivis, nelinkęs prisidėti prie mokėjimo už ekologiją, „turi būti priverstas apskritai atsisakyti skrydžio“.

Įdomu, kada ir Lietuvoje atsiras panašių kampanijų?