Ką teigia valstybinės institucijos apie vegetarizmą?
JAV
Department of Health and Human Services („Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamento“) kas penkerius metus leidžiamas leidinys „Dietary Guidelines for Americans“ („Mitybos gairės amerikiečiams“, naujausia 2010 m. versija):
- pateikiami pilnavertę mityba užtikrinantys patarimai vegetarams ir veganams;
- vegetariško tipo mityba įvertinta kaip sveikesnė nei tipiška visavalgiška;
- teigiama, kad vegetariško tipo mityba yra sveika, tačiau siekiant jos pilnavertiškumo gali būti reikalingas papildų naudojimas (kaip kad vitamino B12 veganams).
Anglija (Jungtinė Karalystė)
National Health Service („Valstybinės sveikatos tarnyba“) priklausantis visuomenės sveikatos švietimo puslapis NHS Choices:
- vegetariška ir veganiška mityba tinkama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus;
- pateikiami pilnavertės vegetariškos ir veganiškos mitybos patarimai ir dažniausiai užduodami klausimai bei atsakymai į juos.
Vokietija
Bundesministerium für Gesundheit („Federalinė sveikatos ministerija“) oficialiame puslapyje informacijos apie vegetarizmą ir Tęsti skaitymą →
Moralė ir jos evoliucija per veganizmo-ateizmo požiūrių koreliaciją
Ilgą laiką maniau, jog moralė yra natūraliai duota kiekvienam ir tą suteikia Dievas kiekvienam savo tvariniui. Niekad neabejojau, kad esu neteisi ar nežinau, nebent tai būdavo akivaizdu ir man.
Vėliau suabejojau Dievo buvimu. Todėl pradėjau manyti, kad nesuprantu moralės, nes ji atrodė lyg diktatas, neatitinkantis vidinių mano nuostatų. Jau neminint Sodomos ir Gomoros, gyvūnų laikymas žemesnėmis būtybėmis, pagarba bet kuriai žmogaus sakomai nuomonei, net, jei ji iš smės yra pavojinga kažkieno sveikatai bei gyvybei. Noras savo gyvenime tapti vis geresniu, toleruoti net netoleranciją man visad atrodė šiek tiek „dieviška“, nes neįgyvendinama ir labai painu… tarsi savo valia bandytum mažiau vertinti save, nes kažkas mano, jog esi blogas, daug labiau blogesnis už tokį, kuris nusipelnytų ne tik pagarbos, bet ir supratimo ir pan. Nes tokia nuomonė yra kito žmogaus, kurią reikia gerbti ir bandyti suprasti, nes kiekvieną gyvenimo dieną rekia stengits tapti geresniu… Visa tai atrodydavo tiek absurdiška ir tiek painu, kad manydavau, jog esu amorali, t.y. nesuprantanti moralės ir kam ji tokia egzistuoja.
Nuo kovo pabaigos maždaug vis paskaitydavau Richard Dawkins knygą „Dievo iliuzija“ leistą Lietuvoje įkurtos VegaLine leidyklos (vienas iniciatorių – mano bičiulis Julius Mikalajūnas). Knyga parašyta tokiame puikiame ir tirštame faktų, teorijų, filosofijos bei humoro stiliuje, jog ilgainiui „prilipau“ prie šio veikalo. Supratau, jog esu morali ir, pasirodo, netgi kiek pralenkusi savo moraliniais įsitikinimais daugumą žmonių, kaip ir dažnas mano artimesnis bičiulis ar bendramintis, kuriuos palaikau, kaip ir jie mane. Gegužės gale „teko“ kiek pasirgti, todėl mintis, kurią noriu užrašyti subrendo dar labiau.
Įžangai dar noriu pasakyti, jog visuomet iki šios knygos autoriaus mokslinės patirties sužinojimo maniau, jog Tęsti skaitymą →
Iš kurios pusės pažvelgti į delfinų medžioklę?
Kiekvienais metais galima išgirsti nepasitenkinimo balsus dėl to, jog viename ar kitame planetos kampelyje žmonės žudo delfinus. Tuo yra pagarsėję Islandai, Norvegai, bet tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiausio dėmesio lig šiol yra sulaukę Danijai priklausančios Farerų salos ir žymiai toliau nuo mūsų esanti Japonija. Tad kas gi ten vyksta?
Farerų salose, esančiose į šiaurę nuo Didžiosios Britanijos, daugelis žmonių verčiasi žvejyba, nes dėl didelės paklausos Europoje ir kitur, tai yra pelningas verslas. Kasmet ten vyksta ir pastaruoju metu daug dėmesio sulaukianti nekomercinė delfinų medžioklė, vietine kalba vadinama “grindadráp“. Jos metu į pakrantę atvyti gyvūnai ištempiami į seklesnę vietą, kur jiems perpjaunamas stuburas, o tuo pačiu ir pagrindinės arterijos. Vėliau delfinų mėsa yra išdalinama visiems norintiems ir sunaudojama kaip maistas.
Tęsti skaitymą →
Vegetarų ir veganų mitybos ypatumai Vilniuje
Gyvūnai ir mes (II)
… (pirma dalis)
Kokia galėtų būti išeitis iš čia aprašytos moralinės šizofrenijos? Pasirinkimai yra du. Arba mes nekeičiame savo elgesio su gyvūnais ir sutinkame, jog visos pastangos išvengti „bereikalingo“ skausmo sukėlimo yra farsas, arba pripažįstame, kad gyvūnai turi moraliai reikšmingus poreikius, į kuriuos mes turime atsižvelgti ir pakeisti savo elgesį. Pastarasis žingsnis reikalautų, jog mes vienodus gyvūnų ir žmonių interesus vertintume vienodai. Nors akivaizdu, jog šių dviejų grupių atstovai yra skirtingi daugeliu savybių (tarkime, mes turime aukštesnį intelektą nei žuvys, o šios gali plaukioti geriau nei žmonės), tačiau mes visi esame vienodi savo sąmoningumu, gebėjimu jausti skausmą ar malonumą. Šios bendros žmonių ir gyvūnų savybės turėtų būti vertinamos kaip lygiavertės, t.y. mes turime neiškelti savų antraeilių interesų (patirti malonumą, pramogą ir pan.) dėl gyvūnų pirmaeilių (negyventi skausme, likti gyviems ir pan.) ir jų kankinimo nepateisinti lygiai kaip nepateisiname žmonių kankinimo.
Užrašas: Ar tu tuo pasipiktinęs? Ar tu tuo vis dar pasipiktinęs? Vertink vienodai. Tęsti skaitymą →
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Nuo tilto numestas šunelis Lietuvoje sukėlė netikėtą reakciją (plačiau apie įvykį). Daugybė žmonių pasipiktinę tokiu siaubingu elgesiu su gyvūnu. Gyvūnais besirūpinančios organizacijos (1, 2, 3 ir kitos) sulaukė daugybės laiškų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, kuriuose reikalaujama „nedelsiant imtis veiksmų“. Veiksmų ėmėsi atitinkamos institucijos ir šią bylą lyg ir būtų galima užmiršti. Žiaurių, psichiškai nestabilių žmonių buvo ir bus. Antra vertus, vienoks ar kitoks susidorojimas su gyvūnu mūsų kraštuose nėra jokia naujiena. Nušaunant, nuskandinant, užmigdant… Ir nieko, gal tik koks vaikas ašarą nubraukia, kad „katukų gaila“, bet tik tiek. Ir nemojuoja vėliavomis žurnalistai, nesispjaudo tūkstančiai interneto komentatorių. Tęsti skaitymą →
Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #6
Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes: 1, 2, 3, 4 ir 5.
„Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.“
Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys “atsisakoma netgi mėsos“ skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos. Tęsti skaitymą →
Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #4
Šiandien pabandysime išanalizuoti Redos Baltinaitės straipsnį „Vegetarizmas – ne visada į sveikatą“ dienraštyje „Klaipėda“; straipsnis parengtas pagal gydytojos-dietologės Aušros Jauniškytės rekomendacijas bei buvo perpublikuotas alfa.lt, delfi.lt ir bernardinai.lt svetainėse.
Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Įvairus valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.
Įvairus maistas, žinoma, svarbu, tačiau jį rekomenduojama valgyti ne tik vegetarams, bet ir visiems žmonėms. Sunku įsivaizduotį sveiką vegetarą, valgantį vien bulves ar makaronus; lygiai taip pat sunku įsivaizduoti sveiką visavalgį, apribojantį savo valgiaraštį dešrelėmis ir traškučiais. Kai kalbama apie maisto įvairumą, tai nereiškia, kad jis turi būti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės: veganai ir vegetarai turi didelį maisto pasirinkimą, o mitybos specialistų organizacijos ir sveikatos ministerijos pabrėžia, kad pilnavertiška mityba augaliniais produktais užtikrina visų būtinų medžiagų gavimą1 2. Tęsti skaitymą →
Gyventi sąmoningai 
Naujausi komentarai