Kas įdomesnio?
Namai. Birželio 5-ąją, pažymint Pasaulinę aplinkos dieną, buvo rodomas prancūzų fotografo ir dokumentininko Yann Arthus-Bertrand filmas „Namai” – tai ilgametražis filmas apie Žemės grožį bei… apie mūsų daromą žalą jai (tai yra mūsų namams!) ir būtinybę išsaugoti tai, ką turime ir ką norime palikti mūsų vaikams. Kas dar šio filmo nematė, tai gali patogiai padaryti štai čia. Tačiau „viską jau žinantiems“ filmas nieko naujo nepasakys, o abejojantiems faktų ir mokslinių pranašysčių tikslumu beliks tik parašyti kritišką recenziją.
EP rinkimai. Švedų Piratų partija, susikūrusi prieš mažiau nei 4 metus, savo šalyje sugebėjo surinkti 7,1% rinkėjų balsų ir užtikrinti 1+1 mandatus Europos Parlamente („+1“ kol kas reiškia dalyvavimą stebėtojo teisėmis). „Piratai“ kovoja už skaitmeninį privatumą piliečių gyvenime, nori legalizuoti duomenų apsikeitimo tinklus ir reformuoti autorinių teisių įstatymus. Tai – sąlyginai geros naujienos mėgstantiems parsisiųsti kokį filmą, ir blogos – įrašų ir kitoms multimilijoninių kapitalų kompanijoms… Įdomu tai, kad Piratų partija stebėtinai greitai plečiasi visoje Europoje ir jau turi pasiekėjus net ir Lietuvoje, tad jei Tęsti skaitymą →
Europos politikai irgi ne iš kelmo spirti…
Klimato ir vegetariškos mitybos aktyvistai kartu su žinomu publicistu Toivo Jokkala ir Europos parlamentaru Jens Holm parengė tinklapį meatclimate.org, kuriame patalpino savo ataskaitą „Gyvulininkystė ir klimatas“ apie gyvulininkystės poveikį klimato kaitai bei apie kol kas destruktivią ES politiką šiais klausimais. Pranešimas yra išverstas į 8 kalbas – gal kam nors bus įdomu žvilgtelti.
Tuo pačiu metu dar viena asmenine iniciatyva pasižymėjo britų konservatorius, Europos Parlamento viceprezidentas (!) Edward McMillan-Scott, pradėjęs Tęsti skaitymą →
Gyvūnai gelbsti planetą
Šie „Animal Planet“ filmukai (spauskite ant paveiksliuko) pataria mums kaip saugoti mūsų aplinką bei kovoti su klimato kaita.
Filmukų patarimai:
1. „Kuo daugiau mėsos mes suvalgome, tuo daugiau yra išauginama šiltnamio dujas gaminančių karvių.“
Padėk išsaugoti planetą – tinkamai subalansuok savo mitybą!
2. „Galbūt būtų ne pro šalį pagalvoti ir apie kitus prieš panaudojant Tęsti skaitymą →
10 filmų, kurie gali pakeisti jūsų gyvenimą
Šis įrašas taip pat galėtų vadintis 10 filmų, kurie nėra laiko švaistymas – tai tiesiog rekomendacija atkreipti dėmesį į mažiau komercinius filmus (daugiausia į dokumentiką), kurių žiūrėjimas nebūtinai arba visai nesiejamas su pramoga – verčiau su mūsų gyvenimo būdo analize, kurioje gausu įdomių pastebėjimų apie ekonomiką, politiką, žmogaus gyvenimo filosofiją – ir ne tik.
Earthlings (2005 m.) yra turbūt stipriausias iki šiol išleistas dokumentinis filmas apie industrinę gyvulininkystę ir žmonijos priklausomybę nuo gyvūnų – maistui, apsirengimui, pramogoms ir vis labiau prieštaringai vertinamiems eksperimentams. Pasakotojas šiame filme yra JAV aktorius Joaquin Phoenix, žinomas kaip ilgalaikis veganas ir gyvūnų teisių gynėjas. Nuodugniai analizuojant kiekvieną gyvūnų parduotuvių, prieglaudų, gyvulininkystės ūkių, odos ir kailio prekybos, pramogų industrijos, medicinos ir kitų mokslininių įstaigų veiklos aspektą, Earthlings atskleidžia visas gyvūnų (iš)naudojimo praktikas, kurios atliekamos vardan žmogaus pelno. Žmonės, kurie iki tol spjaudė į „visas tas gyvūnų teises“ ir vegetarizmą, pasižiūrėję šį filmą likdavo šokiruoti esamos realybės; jei filmas priverčia susimąstyti – gal jį verta ir rekomenduoti? Tęsti skaitymą →
Eko-karnavalas | #7
Šiandien „tarptinklaraštinis“ projektas Eko-karnavalas svečiuojasi „Gyventi sąmoningai“ bloge (ačiū Ramūnui iš Ekoblogo už šią suteiktą galimybę). Eko-karnavalas yra progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio penkioliktąją (15) dieną.
***
Koks transportas yra eko-draugiškesnis? Ar traukiniai iš tiesų gali būti gera eko-alternatyva? Jei mes kalbėtume apie Skandinaviją, tada taip! Štai Švedijoje faktiškai visi traukiniai yra varomi elektros; visa ši elektra atkeliauja iš hidroelektrinių bei vėjo jėgainių, o tai reiškia, kad elektros gamyba Švedijos traukiniams sukelia tik minimalias CO2 ir kitų šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, vieno asmens kelionė traukiniu tarp Stokholmo ir Geteborgo teprilygsta 3(+) mililitrų benzino anglies dioksido emisijai (0.0026 kg CO2). Palyginimui, tokia pat vieno asmens kelionė autobusu jau išmestų 20.51 kg CO2, automobiliu – 44.57 kg CO2, o lėktuvu – net 66.38 kg CO2! Kelionės elektriniais traukiniais šioje šalyje atitinka Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos Gero ekologinio pasirinkimo – vienos rimčiausių eko-žymėjimo sistemų pasaulyje – kriterijų. Visa tai nereiškia, kad geležinkeliai neturi jokio poveikio aplinkai. Tam tikros operacijos, valymai ir pan. reikalauja įvairių chemikalų, o dalis krovininio vežimo yra atliekama dyzeliniais traukiniais, kurie turi aukštesnes emisijas. Tačiau bendrai paėmus, Švedijos geležinkelių vadovų politika atrodo pavyzdiniai „žalia“ – palyginimui, Lietuvos geležinkeliai apskritai neturi jokios aplinkosauginės politikos. Kol kas?
Įdomu taip pat pažymėti, kad 37% švedų prisipažino, jog klimato debatai pakoregavo jų kelionių planus ir privertė vietoj skrydžio pasirinkti kelionę traukiniu. Tęsti skaitymą →
Kova už ekologinius mokesčius gyvūniniams produktams
Vasario 5 d. vietinė eko-aktyvistų grupė Klimax bei mūsų Švedijos maisto ir aplinkos informacija organizavo protesto akciją prie didžiausio Švedijoje mėsos gamintojo „Scan“ ofiso Stokholme. Šiuo metu vykdome kampaniją už papildomų mokesčių įvedimą gyvūninės kilmės produktams.
foto: Klimatet.org
Nors gyvulininkystės sektorius, anot Jungtinių Tautų ataskaitos, yra atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei visas transportas!), gyvūniniams produktams Švedijoje yra taikomas tik bendras maisto produktų pridėtinės vertės mokestis: 12%. Palyginimui, benzinas Švedijoje yra apmokestinamas 150% (energijos, CO2 bei pridėtinės vertės mokesčiai). Tęsti skaitymą →
Bado problema
Šiandien, besikapstydamas „augalininkystės PRIEŠ gyvulininkystę” bei ekonomiškai teisingo maisto paskirstymo argumentuose, radau tokį faktą:
Kas 5 sekundes dėl bado arba nepakankamo maitinimosi miršta 1 vaikas.
Tai mane tiesiog pribloškė. Kol aš sotus ir aprengtas bei su stogu virš galvos rašau šias eilutes, o jūs jas skaitote, tai šiuo metu vienas po kito – kas kelias sekundes – dėl maisto trūkumo pasaulyje miršta žmonės, daugumą kurių sudaro būtent vaikai. Tai yra, aišku, aš ir anksčiau žinojau, kad miršta žmonės nuo bado, ir kad jų yra ne vienas ir ne du. Bet…. žinoti yra viena, o suvokti – kita. Šiandien aš pagaliau suvokiau, kad kol aš ramiai papusryčiavau, suvalgiau pietus, o vakare dar nepatingėjau įgrūsti 2 lėkštes vakarienės – tai per visą dieną nuo bado mirė 16‘000 vaikų! Tuo pačiu metu Pasaulio maisto programa (World Food Programme, WFP) teigia, kad pasaulyje yra užtektinai maisto, kad pramaitinti visus badaujančius žmones – ir ne maisto trūkume esmė, o labiau jo pasiskirstyme. Tęsti skaitymą →
Gyventi sąmoningai 
Naujausi komentarai