Prisijungdami prie tibetiečių išeivių ir taikių pasaulio visuomenininkų akcijų bei norėdami atkreipti dėmesį į nesikeičiančią politinę padėtį Tibete ir Kinijos pasauliui skleidžiamą dezinformaciją, Lietuvos Tibeto rėmimo judėjimo nariai kviečia visus neabejingus Tibeto likimui dalyvauti akcijoje V. Kudirkos aikštėje (buvusi Savivaldybės aikštė, Gedimino prospekte), Vilniuje, liepos 3–4 dienomis, nuo 10 iki 19 valandos. Akcijos metu bus galima susipažinti su Tibeto istorijos faktais ir dabartiniais įvykiais. Norintys galės pasirašyti 2 peticijas, kurių viena skirta LR Vyriausybei ir ES Parlamentui, o kita – asmeniškai LR Prezidentui.
Tibeto laisvės rėmimo grupė akcentuoja, kad Lietuvos laisvės kelyje labai svarbi buvo pasaulio visuomenės parama – ir todėl dabar mes, kaip pasaulio visuomenės nariai, galime paremti laisvės siekiančius tibetiečius.
Jau anksčiau rašėme, kad pavasario akcijų už Tibeto laisvę Vilniuje organizatoriai turėjo šiokių tokių nesklandumų su teisėsauga dėl netyčinio nepaisymo ne visai demokratiškam LR susirinkimo įstatymui. Paradoksas – visuomenės aktyviausi žmogaus teisių aktyvistai dėl savo visai geranoriškų ir logiškų veiksmų patys turi kentėti ir rizikuoti baudomis arba laisvės atėmimu – tuo metu kai kitiems žmonėms, kuriems nerūpi niekas išskyrus savo piniginę ir kurie vietoj įsitraukimo į įvairius aktyvizmus praleidžia savo laisvalaikį nekaltai žiūrėdami televizorių, negresia nieko – nes valstybei ramiau, kai žmogus tyli. Šiuo atvėju valdininkai visiškai neskatina pilietinio sąmoningumo – kuo daugiau tau rūpi kitų problemos, tuo daugiau nemalonės sulauksi iš valstybės.
Ateisim-palaikysim-pasirašysim? Ar skeptiškai nusišypsosime ir nekreipsime dėmesio į kitų rūpesčius?
foto: ~FreeBirD®~
Daugiau apie lietuvišką, o taip pat apie pasaulinį judėjimą už Tibeto laisvę prirašyta bei prifilmuota freetibet.lt svetainėje.
***
iliustracija (torch relay): sąžiningo naudojimo
Gyventi sąmoningai 
Užsuksim.
Sio iraso tonas man nepatinka. Tibetas man rupi labiau nei “pasirasyti peticija“, todel noreciau dalyvauti ir rimtesniuose veiksmuose. Kitaip tariant, is mano puses, man sie judejimai atrodo bemaz taip juokingai, kaip ir siu zodzui autoriams – sedejimas prie televizoriaus. O olimpiados isties nesinori ziuret.
Na, turbūt daugiausia, ką mes galime padaryti srendžiant Tibeto nepriklausomybės problemą, tai priversti pasaulio vyriausybes pareikalauti iš Kinijos Tibeto klausimo išsprendimo nenaudojant jokios prievartos – o galbūt netgi atvirai užstoti TIbeto nepriklausomybės judėjimą tarptautinėje politinėje arenoje. Kad taip įvyktų, akivaizdu, kad mums reikia arba ideologiškai sąmoningų politikų, arba vyriausybių atsižvelgimo į visuomenės reikalavimus dėl akivaizdžių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos pažeidimų. Spausti vyriausybes galima įvairiais būdais: per oficialius NVO kreipimus, per peticijas, protestus, žiniasklaidą… Gi nevažiuosim visi dabar į Tibėtą kariauti su kinais?
Tibetas – viena gražiausių planetos vietų, visi tai žino. Žino ir Kinija, todėl Tibetas dar ilgai ilgai nebus laisvas… o gaila. Mano nuomone, yra sveikintinos bet kokios akcijos padedančios Tibetui, tai ramybės oazei per greitai besisukančioje Žemėje.
FREE TIBET
http://www.freetibet.lt/?lang=lt&mID=4&id=18
apsiraminkit, gerbiamieji. Jums tas Tibetas, tik mados reikalas ir tiek. Uz savo Lietuvele pakovokit, paprotestuokit, o cia Tibetas…. Kai neliks kam gyvent Lietuvelei, tai ir Tibeto niekam nereiks
Ačiū Arūnai už labai „protingą“ komentarą.
Visų pirma, labai negražu sakyti kitiems, ką jie TURI daryti, tuo labiau, kai ideologiškai šis aktyvizmas yra labai taikus ir teisingai nukreiptas (gi apie esmines žmonių teises kalbam). Antra, ir ką gi jūs, Arūnai, žinote apie tai, kiek yra mums tas Tibetas (beje, kam tai „mums“?) mados reikalas, o kiek nuoširdi kova už Tibeto žmonių išlaisvinimą – kova, kuri tęsiasi jau ne vienerius metus?
Sutinku, kad yra ir vietinių problemų, tačiau šiuo metu visas pasaulis stebi Kiniją, ir tai yra palankus metas išreikšti savo palaikymą Tibeto laisvės judėjimui.
Beje, šiandien švedų laikraščiuose skaičiau, kad nemažai dalyvaujančių olimpinėse žaidynėse sportininkų pasirašė ir išsiuntė Kinijos valdžiai atvirą protesto laišką dėl Tibeto situacijos, o vienas kažkas iš jų atsakė į vis kartojamą oficialią frazę „Nemaišykime politikos su sportu“ žodžiais „Sportas jau seniai yra politika – dar nuo pirmųjų olimpinių žaidynių“.